Portalas 15min pradeda straipsnių ciklą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip dabartinei valdžiai sekėsi įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus, skelbtus partijų 2012 m. Seimo rinkimų programose ir Vyriausybės programoje. Šis straipsnis – apie pažadus užsienio politikos srityje.
Valdančiąją koaliciją sudarančių Socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ 2012 m. rinkimų pažadus komentuoja Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala. Pasak analitiko, socialdemokratai dalį savo pažadų išpildė, tačiau Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ ketinimai buvo tokie abstraktūs, kad apie jų išpildymą kalbėti iš principo sunku.
Socialdemokratai: į Ukrainos krizę reagavo gerai, bet santykių su Rusija neperkrovė
Savo 2012 m. rinkimų programoje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) žadėjo tęsti Lietuvos kariuomenės profesionalizaciją ir modernizaciją, gerinti karių kovinį parengimą ir jų tarnybos sąlygas. Taip pat kariuomenės transformaciją, remdamiesi NATO patirtimi. LSDP taip pat žadėjo stiprinti Lietuvos integraciją NATO, aktyviai dalyvauti euroatlantinio bendradarbiavimo procese.
„Stiprinsime jaunimo pilietinį patriotinį ugdymą, įtraukdami visuomenines organizacijas. Skatinsime savanorišką šalies piliečių dalyvavimą šalies gynyboje. Remsime Šaulių sąjungą. Nuolat atliksime grėsmių valstybei vertinimą ir, atsižvelgdami į rizikos veiksnius, operatyviai koreguosime nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis ir veiklos planus“, – skelbė LSDP savo programos skyriuje „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“.
Skyriuje „Europos Sąjungos ir užsienio politika“ socialdemokratai žadėjo tinkamai pasirengti ir užtikrinti sklandų Lietuvos pirmininkavimą ES, plėtoti gerus ryšius su užsienio valstybėmis, ypač didelį dėmesį skiriant santykiams su Lenkija, Vokietija ir Skandinavijos šalimis, taip pat aktyviai įgyvendinti Baltijos jūros strategiją.
Taip pat socialdemokratai tvirtino ketinantys taikyti „perkrovimo“ strategiją Lietuvos ryšiams su Rusija, teikdami prioritetą konstruktyviam dialogui. Partija žadėjo vykdyti aktyvią Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politiką.
Vertindamas socialdemokratų programos gynybos ir užsienio politikos nuostatas, L.Kojala pažymėjo, kad nacionalinio saugumo ir krašto gynybos situaciją ir tuo pačiu galimybę įgyvendinti programinius nuostatus radikaliai pakeitė įvykiai Ukrainoje, pareikalavę greitų ir konkrečių sprendimų.
„Tai, kad gynybos biudžetas per kelerius metus buvo padidintas nuo 0,8 iki 1,5 proc. nuo BVP, tam pritariant visoms partijoms, buvo ryškus žingsnis į priekį siekiant NATO apibrėžtos 2 proc. ribos“, – pabrėžė L.Kojala.
Analitikas teigė, kad, pavyzdžiui, pažadas tęsti Lietuvos kariuomenės profesionalizaciją ir modernizaciją, nors ir skambėjęs logiškai prieš rinkimus, Ukrainos įvykių kontekste tapo nepakankamu.
„Tapo akivaizdu, kad vien profesionalios kariuomenės, kuri minima programoje, nepakanka. Todėl priimtas logiškas sprendimas grąžinti šauktinius. Tiesa, galėtų būti aiškiau apibrėžta šaulių funkcija“, – teigė L.Kojala.
Pasak L.Kojalos, socialdemokratų žadėto proveržio santykiuose su Lenkija požymių rasti sunku: nors iš Lietuvos pusės buvo bandoma ieškoti prieigos taškų, rezultatų nepasiekta.
„Tuo metu ryšiai su Vokietija atrodo sustiprėję. Tačiau tą didele dalimi lėmė ne valdančiųjų veiksmai, o puikūs prezidentės Dalios Grybauskaitės santykiai su Angela Merkel (Vokietijos kanclerė, – red. past.). Visgi svarbu paminėti, kad visos Lietuvos užsienio politikos institucijos dirbo vieningai, o tai saugumo krizės sąlygomis, taip pat Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai bei būnant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, buvo labai reikšminga“, – sakė L. Kojala.
Analitikas sakė pritariantis aktyvaus Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo būtinybei, tačiau pažymėjo, kad šio pažado išpildymą vertinti sunku, programoje neiškėlus aiškesnių kriterijų, kurie leistų nustatyti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą.
Neigiamai L.Kojala įvertino tiek pažadą siekti santykių perkrovimo su Rusija, tiek jo pildymą.
„Programoje ryškus dar vienas bandymas kalbėti apie santykių su Rusija gerinimą, netgi panaudojant „perkrovimo“ terminą, nors ši Baracko Obamos inicijuota politika Kremliaus atžvilgiu jau tada, kai vyko Seimo rinkimai, buvo vertinama kontroversiškai. Tokios programinės nuostatos nepasiteisino ir negalėjo pasiteisinti, nes Lietuvos pozicija anaiptol nėra tą galintis sąlygoti veiksnys“, – sakė analitikas.
Vis dėlto, L.Kojalos teigimu, bent jau pažadą operatyviai koreguoti nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis ir veiklos planus socialdemokratai išpildė.
„Reakcija į kintančias geopolitines aplinkybes buvo adekvati. Socialdemokratams tekusi Užsienio reikalų ministerija atliko svarų vaidmenį siekdama konsensuso ES viduje sankcijų klausimu, taip pat remdama Ukrainą.
Reakcija į kintančias geopolitines aplinkybes buvo adekvati. Socialdemokratams tekusi Užsienio reikalų ministerija atliko svarų vaidmenį siekdama konsensuso ES viduje sankcijų klausimu, taip pat remdama Ukrainą.
Lietuvos sprendimų priėmėjai parodė turį aiškią poziciją bei prioritetus“, – sakė L.Kojala.
Darbo partija: daug pažadų, o išpildymą vertinti sunku
Darbo partija rinkėjams pažėrė tikrą pažadų puokštę – šios partijos užsienio politikai skirta programos dalis yra dvigubai ilgesnė negu socialdemokratų ar „Tvarkos ir teisingumo“.
Partija savo programoje žadėjo vykdyti tęstinę užsienio politiką, užtikrinančią gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Partija programoje nurodė ketinanti dalyvavimu tarptautinių organizacijų, ypač NATO ir ES, veikloje užtikrinti Lietuvos saugumą.
Tarp kitų partijos pažadų – veiksmingas dalyvavimas sprendžiant bendrus užsienio politikos, Europos saugumo, gynybos strateginius uždavinius, ekonominio bendradarbiavimo plėtimas, aktyvios Lietuvos atstovų veiklos ES institucijose užtikrinimas, nuolatinė ES, Eurazijos ir pasaulio ekonomikos raidos analizė, žmogaus teisių tarptautinės politikos ir jos įgyvendinimo plėtojimas.
Darbo partija taip pat žadėjo plėtoti glaudesnius ryšius su Baltijos jūros bei Šiaurės regionų valstybėmis, ES šalimis — Lietuvos kaimynėmis, dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos dialoge dėl partnerystės, remti Lietuvoje pagamintų prekių eksportą, Lietuvos verslo investicijas užsienyje, remti tarptautinių ryšių plėtrą.
Taip pat partija teigė panaudosianti tarptautinių organizacijų patirtį ir fondus kuriant programas įveikti neigiamoms globalizacijos pasekmėms bei aktyviai dalyvausianti kovoje su tarptautine korupcija, prekyba žmonėmis ir narkotikais.
Tarp partijos pažadų – ir diplomatų kompetencijos kėlimas, tarptautinių santykių teisinės bazės tobulinimas, ryšių su lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje stiprinimas, Lietuvos gynybos pajėgumų vystymas ir tarptautinių įsipareigojimų tinkamas vykdymas.
Pasak L.Kojalos, jau pats pirmasis programos sakinys – „Vykdysime tęstinę užsienio politiką, užtikrinančią gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis“ – skamba utopiškai. Panaši situacija, pasak jo, išlieka ir kituose punktuose, dėl to pažadų įgyvendinimą vertinti sunku.
„Daugelis iškeltų tikslų buvo abstraktūs, sunku įvertinti, ką konkrečiai ši partija nuveikė bandydama juos įgyvendinti“, – pažymėjo L.Kojala.
Daugelis iškeltų tikslų buvo abstraktūs, sunku įvertinti, ką konkrečiai ši partija nuveikė bandydama juos įgyvendinti.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad kaip ir socialdemokratai, Darbo partija išskyrė bendradarbiavimą su Rusija, nors, pasak jo, ir 2012 m., ir kadencijos metu ryšiai su partneriais NATO ir ES buvo daug reikšmingesni.
„Kitų aspektų, pvz., minimos kovos su neigiamomis globalizacijos pasekmėmis, išpildymas negali būti vertinamas, nes net nenurodoma, kokios tos pasekmės yra, jau nekalbant apie strategiją, kaip jas keisti“, – kritikavo programą L.Kojala.
„Tvarka ir teisingumas“: tokia abstrakti programa, kad nepakeista tiktų ir šiemet
„Tvarkos ir teisingumo“ partija žadėjo visą Lietuvos užsienio politiką grįsti pamatiniu naudingumo Lietuvos žmonėms principu bei siekti gerų ir pragmatiškų santykių su visais kaimynais.
„Peržiūrėsime ir aiškiai pasirinksime strateginius partnerius ES, siekiant savo iškeltų tikslų. Daug aktyviau pasitelksime ES, Lietuvai siekiant energetinio savarankiškumo ir ekonominio integralumo, tam efektyviau panaudosime ir šalies diplomatinį potencialą“, – skelbė „Tvarkos ir teisingumo“ programa.
Taip pat programoje žadama sutvarkyti ir atkurti kuo geresnius santykius su Lenkija bei gerokai suintensyvinti santykius su Baltijos valstybėmis.
„Neapibrėžtą, o kartais jokį šalies įvaizdį keisime draugiškos šalies įvaizdžiu, tačiau liksime patikimi savo partneriams, palaikysime visas valstybes, pasisakančias už žmogaus teises ir gerbiančias kiekvieno žmogaus gyvybę bei laisvą pasirinkimą“, – sakoma 2012 m. Seimo rinkimų programoje.
Pasak L.Kojalos, kaip ir Darbo partijos, taip ir „Tvarkos ir teisingumo“ programa kenčia nuo deklaratyvumo.
„Nors užsibrėžiamas skambus tikslas iš esmės reformuoti „interesų blaškomą užsienio politiką“, nenubrėžiama jokia gairė, ko bus siekiama. „Naudingumo Lietuvos žmonėms“ principas gali tikti bet kokios kitos partijos programai, nes savyje tokios nuostatos neturi turinio“, – pabrėžė L.Kojala.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad programoje, kalbant apie santykius su Lenkija, net neužsimenama, kokiais būdais turėjo būti siekiama santykių gerinimo, nors, pasak jo, dvišalių santykių problemos yra seniai žinomos bei aiškiai apibrėžtos. Todėl, pažymi L.Kojala, ir vertinti pažadų įgyvendinimo iš esmės neįmanoma.
„Analogišką programą galima pateikti ir dabar, nes net drastiškai kintant geopolitinei situacijai, taip pat klostantis sudėtingiems procesams Europos Sąjungoje toks programos abstraktumo lygmuo leidžia pakilti virš bet kokių sprendimo būdų.
Akivaizdu, kad užsienio ir saugumo politika nebuvo prioritetų sąraše“, – pažymi L.Kojala.
