„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2009 03 25

Pas kunigą – išlieti sunkmečio vargų

Ant kai kurių šalies bažnyčių durų atsirado skelbimų, kviečiančių į atvirą pokalbį su kunigu. Nors sostinėje tokių pranešimų Dievo namuose dar nekabo, dvasininkai tikina visada laukiantys rūpesčių prispaustų miestiečių pasikalbėti, tačiau įspėja, kad kunigo su psichologu lyginti nereikėtų.
Pasak kunigo Arūno Kesilio, dvasininko nereikėtų prilyginti psichologui, tačiau jis gali padėti ir paguosti bėdos ištiktą žmogų.
Pasak kunigo Arūno Kesilio, dvasininko nereikėtų prilyginti psichologui, tačiau jis gali padėti ir paguosti bėdos ištiktą žmogų. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Nuolat su tikinčiųjų miniomis bendraujantys dvasininkai pastaruoju metu sunkumų prispaustų miestiečių antplūdžio nepajuto, tačiau pastebi žmonių nuotaikų prastėjimą.

„Mūsų žmonės yra gana patiklūs, todėl matėme, kas darėsi „Akropolyje“ ar pasklidus gandams apie lito devalvavimą. Bažnyčia šioje situacijoje veikia kaip žmones vienijantis elementas, dvasininkų durys visada žmonėms atviros“, – pasakojo Arkangelo Rapolo bažnyčios klebonas Arūnas Kesilis. Kunigai sako mielai išklausysiantys sunkmečio problemų prispaustus žmones, tačiau ragina jų nemaišyti su profesionaliais psichologais.

„Kunigas gali išklausyti, nuraminti, paguosti ar patarti. Tačiau šioje vietoje reikėtų elgtis santūriai, dvasininkas – ne psichologas, nors kai kurie dvasininkai tokius žaidžia“, – teigė A.Kesilis.

Tokiais momentais žmogui svarbiausia su kuo nors pasikalbėti, o ne užsisklęsti. Dvasininkas ar draugas gali išklausyti – tai labai svarbu. Be to, dvasininkai turi ir psichologijos pagrindus, – tikina Virginija Rekuc.Tačiau profesionalūs psichologai nelinkę nuvertinti besikuklinančių dvasininkų.

„Kritiniais momentais žmogui labai svarbu pasikalbėti su patikimu žmogumi. Išklausyti puikiai gali tiek dvasininkas, tiek geras draugas“, – sakė Jaunimo psichologijos centro koordinatorė, psichologė Virginija Rekuc.

Profesionalūs psichologai tikina šiemet sulaukę daug daugiau pagalbos ieškančiųjų.

„2007-aisiais nemokamos psichologo konsultacijos prašė 111 žmonių, o 2008-aisiais, ypač antrojoje metų pusėje, jau sulaukėme 228 žmonių. Sunku pasakyti, kiek tam įtakos turėjo krizė, tačiau suprastėjusi materialinė padėtis gali būti lemtingas lūžis, įstumiantis žmogų į psichologinę duobę“, – pasakojo Jaunimo psichologijos centro koordinatorė, psichologė V.Rekuc.

Psichologo konsultacijos žmonėms dažniausiai prireikia atsitikus sukrečiančiam įvykiui. „Tai gali būti artimo žmogaus netektis ar darbo praradimas – kiekvienas atvejis skirtingas“, – sakė V.Rekuc.

Patekusiems, kaip atrodo, į padėtį be išeities specialistai pataria per 2 mėnesius kreiptis į psichologą, nes kitaip laikina krizė gali nuvesti į depresiją ar savižudybę.

„Tokiais momentais žmogui svarbiausia su kuo nors pasikalbėti, o ne užsisklęsti. Dvasininkas ar draugas gali išklausyti – tai labai svarbu. Be to, dvasininkai turi ir psichologijos pagrindus“, – tikino Jaunimo psichologijos centro psichologė.

Kabo skelbimų

Skatindami žmones kreiptis psichologinės pagalbos Kauno dvasininkai bažnyčiose pakabino į pokalbius žmones kviečiančių skelbimų. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais norintieji gali užsukti į zakristiją ir pasikalbėti su klebonu ar kunigu vikaru. Šios idėjos autorius Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Vytautas Grigaravičius įsitikinęs, kad kol kas negausiai lankomi susitikimai netrukus bus populiarūs, nes šiuo metu pagalbos ieškančių kauniečių netrūksta.

„Pokalbiai skirti ir tiems, kurie ieško atsakymų į dvasinius klausimus, nori atlikti išpažintį, ir problemų spaudžiamiems žmonėms. Ateina įvairių žmonių su įvairiausiais klausimais“, – teigė kunigas.

Panašių skelbimų rūpesčių spaudžiamiems sostinės gyventojams dvasininkai neketina kabinti.

„Nemanau, kad Bažnyčia turėtų akcentuoti krizę. O pasikalbėti visada gali užeiti visi norintys“, – sakė sostinės Arkangelo Rapolo bažnyčios klebonas A.Kesilis.

Padeda rasti darbą

Dvasininkai sako, kad vis daugiau žmonių į Dievo namus užsuka prašydami materialinės pagalbos.

„Vis dažniau į bažnyčią užsuka darbo netekę žmonės ir čia ieško pagalbos. Mes padedame kiek galėdami, tačiau gelbėjimosi ratas žmogui, netekusiam darbo, menkai tegelbsti“, – konstatavo A.Kesilis.

Drabužių ir maisto ieškantiems miestelėnams padeda bažnyčios valdomas paramos fondas „Caritas“.

Kitos Vilniaus šventovės teikia paramą ir darbo ieškantiesiems. Bernardinų bažnyčios parapijiečiams siūloma užpildyti anketas – vienas ieškantiems, kitas – siūlantiems darbą. Vienuoliai suveda potencialius darbdavius ir darbuotojus.

„Vis dažniau darbo netekusių parapijiečių užsuka pas mane pasikalbėti. Su jais besikalbant kilo mintis, kad mūsų parapijoje yra daug žmonių, kurie eina aukštas pareigas, yra verslininkų, galinčių pasiūlyti darbą kitiems“, – apie idėjos užuomazgas pasakojo Vilniaus Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios klebonas Arūnas Peškaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“