Kol kas nepanašu, kad abi pusės yra linkusios tiksliai vykdyti ir kategorišką prezidentės paliepimą „nesistumdyti tarpusavyje“.
LiCS jaučiasi pralaimėję
Daugiausia nepasitenkinimo antradienį juntama LiCS gretose, nes vienas šiai partijai atstovaujantis ministras R.Palaitis pirmadienį sutiko atsistatydinti, kitas – kultūros ministras Arūnas Gelūnas – nutarė pereiti į Liberalų sąjūdžio gretas.
Be to, liberalcentristai pastebi ir konservatorių užuominų, kad jie nė iš tolo neketina laikytis prezidentei duoto žodžio, kad buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas į postus gali būti grąžinti tik teismo.
Iš tiesų konservatoriai antradienį kalbėdami apie buvusius FNTT vadovus toliau mini „teisingumo atstatymą“. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma atvirai pripažino, kad tai sakydami konservatoriai turi galvoje ir galimybę vadovus grąžinti Vyriausybės, o ne teismo sprendimu.
„Vyriausybė posėdyje turi išsiaiškinti, kas darytina po to, kai ministras neįvykdė praeito posėdžio Vyriausybės sprendimo sustabdyti konkursą, o bendriausia prasme manau, kad yra poreikis Vyriausybėje ištaisyti tą klaidą, tą neteisingumą, žinoma, teisėtais būdais. (...) Teismai taip pat čia neturi būti pamiršti, bet, jei yra konstatuota, kad klaida yra padaryta vyriausybinėje struktūroje, tai Vyriausybės garbės reikalas turėtų būti pamėginti tą klaidą ištaisyti“, – antradienį sakė J.Razma.
Ultimatumai nesibaigia
Panašiai kalbėjo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, sakydama, kad FNTT vadovų atžvilgiu, turi būti „grąžintas teisingumas“, bei premjeras Andrius Kubilius, išplatinęs pareiškimą apie būtinybę spręsti FNTT vadovų „moralinį statusą“.
J.Razma sakė, kad nemato priežasčių, kodėl Vitalijus Gailius negalėtų grįžti į FNTT vadovo postą.
„Labai gaila, panašu, kad liberalcentristai ir jų ministras būtent politiniais sumetimais darė tuos sprendimus, mes ieškome, kaip teisinėmis priemonėmis efektyviausiai atkurti teisingumą“, – sakė J.Razma.
TS-LKD nori 10:0 rezultato sportiniais terminais, – mano LiCS.
Tuo tarpu prezidentė pirmadienį buvo pabrėžusi, kad atleisdamas FNTT vadovus R.Palaitis įstatymų laikėsi principingai.
Todėl liberalcentristai mano, kad toliau keldami FNTT pareigūnų grąžinimo į pareigas klausimą, konservatoriai nesilaiko pasiekto kompromiso ir toliau eina ultimatumų keliu. Todėl LiCS ir toliau kelia klausimą, ar ši koalicija gali toliau dirbti kartu.
„Mūsų visiškai netenkina toks ultimatyvus TS-LKD tonas. Tikrai jis nepadeda susitarti. Tas yra suprantama. Visada didysis koalicijos partneris, kuris deleguoja premjerą, turi didžiausią atsakomybę už Vyriausybės darbą. Tai yra politikos abėcėlė, bet jeigu yra toliau ultimatumų šneka šnekama, tai garbės nedaro ir, pagaliau, nesilaikoma susitarimų. Manau, kad visiems reikia aprimti. Keletą dienų pagalvoti ir tada visiems susėsti ir nuspręsti, ar mes galime dirbti kartu“, – žurnalistams situaciją vertino Seimo narys Artūras Melianas.
Pasak jo, prezidentė vienareikšmiai pasakė, kad FNTT vadovus į darbą galėtų grąžinti tik teismai, todėl konservatorių interpretacijos esą tai galima padaryti Vyriausybėje, yra nesąžiningos.
„Mūsų ministras padarė žingsnį. Jeigu TS-LKD nori 10:0 rezultato sportiniais terminais, tai mes norime dirbti. Jie privalo atsisakyti savo arogancijos ir normaliai šnekėtis“, – įsitikinęs A.Melianas.
A.Gelūnas ministro portfelį neša LS
Dar labiau nerimauti dėl silpnėjančių pozicijų koalicijoje LiCS verčia iš rankų slystantis kultūros ministro Arūno Gelūno portfelis, šiam nusprendus pereiti į Liberalų sąjūdį (LS).
Jau antradienį vakare LS vadovybė ketina nuspręsti, kad A.Gelūnas atstovauja jų partijai.
Klaida yra padaryta vyriausybinėje struktūroje, tai Vyriausybės garbės reikalas turėtų būti pamėginti tą klaidą ištaisyti, – sakė J.Razma.
Liberalcentristai sako, kad šio klausimo dar nesvarstė, tačiau yra įsitikinę, kad, pagal koalicijos sutartį, A.Gelūno perbėgimas yra neįmanomas.
„Jeigu iš tikrųjų yra tokie perbėgimai, tai Vyriausybės stabilumui nepadeda. (...) Man atrodo, čia nėra jokių interpretacijų. Yra koalicijos politinė sutartis ir ten labai aiškiai viskas parašyta. Be jokios abejonės, mums priklauso kultūros ministro postas. Bet koks kitas interpretavimas yra sutarties griovimas“, – sakė A.Melianas.
Tuo tarpu liberalai, perimdami kultūros ministro postą, ketina siūlyti koalicijai taisyti ir koalicijos sutartį, kuri esą jau seniai neatitinka realybės.
„Tiek kalbant apie ministrų kvotų skaičių, tiek apie tai, kad ministras pirmininkas, ir Seimo pirmininkė yra vienos partijos atstovai, nors sutartyje yra numatyta kitaip, matyt, mes neišvengiamai su koalicijos partneriais turėsime apsvarstyti ir peržiūrėti pačią koalicijos sutartį“, – antradienį sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Konservatorius J.Razma tikina, kad A.Gelūno perėjimas į LS būtų dar ir teigiamas, nes esą išsispręstų iki šiol LS nepalankia buvusi koalicijos aritmetika.
„Aš manau, kad čia yra ministro apsisprendimas. Jei jis politinę ateitį nuspręstų sieti su LS, tai aš gerbčiau tokį apsisprendimą ir nematyčiau nieko čia ypatingo. Tai yra vienas iš koalicijos dalyvių, tuo labiau kad iš esmės turėdami vienodą frakcijos narių skaičių, Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai turėjo nevienodą ministrų skaičių. Liberalcentristai ilgą laiką turėjo vienu ministru daugiau. Tai A.Gelūnui perėjus, LS turėtų vienu daugiau ir su aritmetika čia būtų viskas kaip tik labai gerai“, – žurnalistams sakė J.Razma.
Pasak jo, dėl šios aritmetinės dėlionės, jei reikia, galima peržiūrėti ir koalicijos sutartį.
