Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite susiformavo šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, o dalis jo įgriuvo.
Pasak kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, kalnas uždarytas prevencijos tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus. „Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo pirmos (13.00) valandos Gedimino kalną lankymui“, – žurnalistams šeštadienį Gedimino kalno papėdėje sakė viceministras.
R.Augustinavičius taip pat pridūrė, kad kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.
LNM puslapyje nurodyta, kad „lapkričio 4 d. Gedimino pilies kalno teritorija lankytojams laikinai uždaroma dėl vykdomų kalno tvarkymo darbų. Taip pat uždaromas Gedimino pilies bokštas.“
Neliks be darbo
LNM direktorė B.Kulnytė LRT.lt teigia, jog iš viso pilyje dirba 14 darbuotojų.
„Turime 1,5 mln. eksponatų, todėl darbuotojai neliks be darbo. Žmonės tikrai nebus atleisti. Pilyje dirba 14 žmonių, skaičiuojant su budinčiais, valytojais ir kitais, nes ten jie dirba be išeiginių dienų, slenkančiu grafiku. Vieni dabar yra budintys, kiti dirba kitus darbus. Muziejus jų atleisti tikrai nesiruošia“, – tikina B. Kulnytė.
Jos teigimu, Gedimino pilis nedirbs mažiausiai iki gruodžio 1 d., o vėliau viskas priklausys nuo situacijos.
„Situacija yra tokia, kokia yra, nuošliauža turės nuslinkti iki pabaigos. Kalnas uždarytas ne tiek dėl pavojaus lankytojams, kiek dėl ten dirbančių žmonių, technikos. Kartais atsiranda ir neadekvačių žmonių, kuriems būtinai reikia nueiti ten, kur yra užtvaros“, – teigia LNM direktorė.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės. Kultūros viceministro teigimu, jos formuojasi dėl kritulių, o slenkanti velėna esą nėra vertinga.
„Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje, – žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. – Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra.“
Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot R.Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius.
