2015 m. birželį S.Skvernelis buvo „tvarkiečių“ deleguotas vidaus reikalų ministras, o Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei kilo idėja keisti VAD priklausomybę ir institucijos vadovo skyrimo tvarką. Ji registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta VAD suteikti savarankiškos biudžetinės įstaigos statusą, ir sakė jas suderinusi su prezidente Dalia Grybauskaite ir premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„Vadovybės apsaugos departamentas yra tam, kad užtikrintų vadovų apsaugą. Pagrindinis tikslas – kad departamentas, kaip buvo anksčiau, taptų atskiru asignavimų valdytoju, ir atitinkamai tada skyrimo tvarkoje dalyvauja visi trys pagrindiniai valstybės vadovai – prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras“, – BNS 2015-ųjų vasarą sakė L.Graužinienė.
Toks Seimo pirmininkės pasiūlymas įsiutino S.Skvernelį. Savo nuomonę jis išdėstė komentare ir išsiuntė visoms redakcijoms.
„Įvertinimas vienintelis: Seimo pirmininkė eilinį kartą pademonstravo politinio cinizmo pavyzdį. Teko girdėti sakant – ir visišką nekompetenciją. Norisi tik šypsotis prisiminus, kad Seimo pirmininkė anksčiau buvo didelė iniciatorė pataisų, pagal kurias iš Prezidento būtų atimta policijos vadovo skyrimo teisė (S.Skvernelio Vyriausybės iniciatyva tai jau yra padaryta ir policijos vadovą skiria Vyriausybė – red.past).
Dabar Seimo pirmininkė sugalvojo sukurti tiesiogiai aukščiausių šalies politikų interesams atstovaujantį, nekontroliuojamą ir niekam – pabrėžiu, pagal teikiamas pataisas niekam – neatskaitingą ir nepavaldų darinį, kurio vadovą niekur Europoje nematyta tvarka skirtų Prezidentas! Kam reikia tokių pakeitimų? Seimo pirmininkė jaučiasi nepakankamai saugi? Ar kitos, užslėptos, asmeniškumų padiktuotos priežastys lemia norą išplėšti iš vidaus reikalų sistemos vieną departamentą, kuris ir toliau savarankiškai negalės užtikrinti savo funkcijų be kitų VRM padalinių pagalbos – pirmiausia policijos, Viešojo saugumo tarnybos, ugniagesių? Vidaus reikalų ministerijos statutinė tarnyba taps VAD‘ą aptarnaujančia sistema?“ – prieš trejus su puse metų klausė S.Skvernelis.
Dar daugiau, duodamas interviu „Lietuvos ryto“ televizijai tą birželį S.Skvernelis tikino esąs pasiryžęs net atsistatydinti, jei Vadovybės apsaugos departamento pavaldumas ir departamento vadovo skyrimo tvarka bus keičiama.
Jei nusprendė Seimo pirmininkė, kad reikia „išimti“ šitą departamentą iš VRM, vadinasi, tai nepasitikėjimas VRM ministru.
„Tai yra aiškus nepasitikėjimas. (…) Jei nusprendė Seimo pirmininkė, kad reikia „išimti“ šitą departamentą iš VRM, vadinasi, tai nepasitikėjimas VRM ministru. Tai reiškia pokalbį su premjeru ir sprendimų priėmimą“, – prieš ketverius su puse metų sakė S.Skvernelis.
T.Beržinskas: „Lyginate nepalyginamas situacijas“
Tačiau dabar, regis, dėl VAD priklausomumo S.Skvernelio nuomonė visiškai pasikeitusi. Kai spalio 2-ąją vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė Vyriausybės pasitarime pristatė siūlymą VAD paversti nepriklausoma Vadovybės apsaugos tarnyba, S.Skvernelis jokių priekaištų neturėjo.
Nors daugybę pastabų pažėrė Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamentas, Vyriausybės filtrą nauja įstatymo redakcija praslydo labai lengvai.
Praėjus vos savaitei po ministrų pasitarimo Vyriausybės posėdyje be diskusijų įstatymo projektui buvo pritarta ir jis pasiekė Seimą.
Per premjero patarėją Tomą Beržinską pasiteiravus, kodėl S.Skvernelio nuomonė apie galimybes VAD išskirti iš visos VRM sistemos pasikeitė, pastarasis aiškino, kad būdamas VRM ministru S.Skvernelis esą buvo nepatenkintas tik tuo, kad projektas stumiamas itin skubiai.
„Atkreipsiu Jūsų dėmesį, jog lyginate nepalyginamas situacijas. Tada, 2015 metais, VAD įstatymo pataisas buvo bandoma teikti itin skubiai, be jokio teisinio pagrindimo, o svarbiausia – bandant apeiti ir nederinant jų nei su VRM, kuriai tiesiogiai pavaldus VAD, nei su Vyriausybe. Būtent apie tai ir kalba tuometinis ministras S.Skvernelis savo komentare, būtent dėl to (ir kitų nesuprantamų ar nepagrįstų siūlymų) jis kritikuoja tokį pataisų „stūmimą“, – aiškino jis.
Lyginate nepalyginamas situacijas. Tada, 2015 metais, VAD įstatymo pataisas buvo bandoma teikti itin skubiai, be jokio teisinio pagrindimo.
T.Beržinskas pateikia ir citatą iš to komentaro, kurioje tuometis VRM ministras piktinasi skuba, tačiau siūlome paskaityti ne tik vieną patarėjo atrinktą citatą, o visą komentarą. Jį rasite čia.
Anot T.Beržinsko, VAD įstatymo pataisos, kurios šiuo metu svarstomos Seime, buvo išdiskutuotos ir suderintos su VRM, taip pat patvirtintos Vyriausybės. „Štai kur esminis skirtumas. Galutinį sprendimą bet kokiu atveju priims Seimas“, – atkreipia dėmesį jis.
Tačiau ar jokios skubos nėra dabar?
Vyriausybės projektas – antikonstitucinis
Vyriausybėje projektui, kurį, kaip nurodė VRM, parengė ne ministerija, o VAD direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir VAD Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Vera Konopliova, pritarta per savaitę.
Tačiau pasiekęs Seimą jis sulaukė griežtų Teisės departamento pastabų. Pirmiausia, dėl prieštaravimo Konstitucijai.
Pagal Seimo Statutą, tokiais atvejais projektą privaloma svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Jūs puikiai suprantate, kad, jei Vyriausybė taisytų, tai būtų kokie 6-7 mėnesiai užtrukę, kol praeitų visą derinimą.
Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė 15min pripažino, kad ėmėsi asmeninės iniciatyvos, pataisė Teisės departamentui kliuvusias vietas ir negrąžinant projekto taisyti Vyriausybėje pati paredaguotą projektą kaip naują registravo savo vardu.
„Kai mes su Teisės departamentu suderinome, kaip taisyti... jūs puikiai suprantate, kad, jei Vyriausybė taisytų, tai būtų kokie 6-7 mėnesiai užtrukę, kol praeitų visą derinimą. Todėl ir nutarta, kad tiesiog registruoju aš, kaip komiteto pirmininkė, pataisau tas dvi vietas Vyriausybės projekte ir vyksta pateikimas. Taip viskas vyko. Tas perregistravimas yra pakankamai paplitęs, pasitaikantis“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Ji pripažino, kad komitetas šių prieštaravimų nė nesvarstė: „Iki komiteto svarstymo nebuvo nueita, buvo tariamasi su Teisės departamentu, kad prieštaravimų neliktų, ir buvo registruota“, – sakė ji.
Opozicijos lyderio socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, tokia praktika, kokios ėmėsi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, ydinga. Pasak jo, jei buvo pastabų dėl prieštaravimo Konstitucijai, nauja įstatymo redakcija privalomai pirmiausia turėjo būti svarstoma komitete.
Vienos A.Širinskienės registruotas projektas taip pat nebuvo teisiškai tobulas – sulaukė šešiolikos Teisės departamento pastabų, perregistruojant projektą buvo panaikintos tik tos dvi nuostatos, kurios kėlė abejonių dėl prieštaravimo Konstitucijai.
Ne visos Teisės departamento pastabos yra panaikintos ir dabar, kai projektas dar kartą patobulintas atsižvelgus į komitetų pastabas ir įtraukus pačios A.Širinskienės pasiūlymą iš vadovybės apibrėžimo išbraukti Seimo pirmininką. Ar taip ir palikti, spręs Seimas.
L.Graužinienė: nenorėjo prarasti įtakos
Buvusi Seimo pirmininkė L.Graužinienė, prieš ketverius metus pasiūliusi keisti VAD direktoriaus skyrimo tvarką ir išskirti instituciją iš vidaus reikalų sistemos, prisimena, koks šurmulys tąkart kilo.
15min ji sakė, kad dėl pataisų tąkart buvo sutarta su prezidente ir premjeru, tačiau sulaukęs S.Skvernelio ultimatumo, pastarasis idėjos atsisakęs.
Mano klaida, kad nepaėmiau A.Butkevičiaus parašo tada, tai ir likau kalta.
„Buvom visi trys sutarę, bet kažkaip A.Butkevičius atsitraukė, matyt, ministro įtakoje, ir nepavyko to padaryti. Visa ugnis buvo nukreipta į mane, nors buvo bendras sutarimas. Mano klaida, kad nepaėmiau A.Butkevičiaus parašo tada, tai ir likau kalta, – juokėsi L.Graužinienė. –O S.Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras – VAD buvo jų sistemos dalis, tai, matyt, tiesiog nenorėjo išleisti iš savo įtakos zonos. O dabar, turbūt, pamatė, kad tas kelias buvo teisingas“.
V.Bakas: gal premjeras nežinojo?
2015-aisiais siūlant VAD išskirti iš vidaus reikalų sistemos Vytautas Bakas buvo vidaus reikalų ministro S.Skvernelio patarėjas. Ir jis atsimena, kad tada ministerija tokiam siūlymui kategoriškai nepritarė. Todėl V.Bakas nustebo, kad dabar panašus siūlymas pasiekia Seimą iš S.Skvernelio Vyriausybės.
„Dabar toks teikimas netikėtas. Juo labiau, kad ir viceministras, buvęs posėdyje, argumentų, kodėl to reikia, nepaaiškino. Kokie čia valstybės, saugomų asmenų interesai? Akivaizdu, kad bus išardyta vidaus tarnyba. Kita vertus, mes pristabdome vidaus reikalų sistemos pokyčius, kuriais siekta pagerinti institucijų veiklos efektyvumą, tarnaujančių žmonių problemas spręsti. Akivaizdu, kad fragmentacija lems, kad tada ateis FNTT ir taip pat sakys, kad jie irgi turi būti išskirtiniai. Ir taip toliau“, – komentavo V.Bakas.
Aš galvoju, kad visai gali būti, kad be jo žinios ta pataisa atėjo. Visai nenustebčiau.
Paklaustas, kaip vertina pasikeitusią S.Skvernelio poziciją, V.Bakas pripažino, kad jam tai buvo staigmena, bet ieškojo žodžių premjerą pateisinti.
„Man tai buvo staigmena, nors negaliu pasakyti, kad mes nepasikeičiame su premjeru nuomonėmis. Aš galvoju, kad visai gali būti, kad be jo žinios ta pataisa atėjo. Visai nenustebčiau“, – kalbėjo V.Bakas. Tačiau S.Skvernelis viską žinojo. Jis pats pirmininkavo Vyriausybės pasitarimui ir posėdžiui, kai buvo pristatyta nauja Vadovybės apsaugos įstatymo redakcija.
Pats V.Bakas tikino nuomonės nekeičiantis ir manantis, kad įstatymui Seime pritarti nereikia. Esą algas galima pakelti ir neišskyrus departamento iš sistemos. Išgirdęs, kad įstatymo projektą net rašė patys VAD darbuotojai, V.Bakas konstatavo: „Tada visiškas absurdas“.
„Tai rodo VRM neveiksnumą, nes politikos formavimas yra pagal įstatymus ministerijai priskirta funkcija“, – aiškino jis.
Kaip jau skelbė 15min ir BNS, prezidentas Gitanas Nausėda VAD išskyrimui iš vidaus reikalų sistemos nepritaria. Abejojama ne tik departamento išskirtinumo, bet ir dėl būtinybės VAD pareigūnų algas kelti tiek, kad jos viršys Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento darbuotojų, bet net ir teisėjų algas. Prezidento patarėjos Elenos Masnevaitės teigimu, klausimų kyla ir dėl VAD direktoriaus skyrimo tvarkos. Anot patarėjos, jei norima tokių garantijų, kaip VSD ir STT, įtakos skiriant VAD vadovą galėtų turėti Seimas ir prezidentas.
-
Seimas ėmėsi Vadovybės apsaugos departamento pertvarkos: taptų savarankiška įstaiga
-
R.Tamašunienė pasiskundė, kad apsauga neatsistoja: pradėta raganų medžioklė, gresia netekti darbo
-
Vadovybės apsauga nori uždirbti daugiau nei VSD ir STT pareigūnai
-
A.Širinskienės balsu siūlymas atimti iš V.Pranckiečio apsaugą komitete priimtas
