Dėl to per pusmetį savivaldybės sutaupė apie 54 mln. litų, kurie buvo numatyti pašalpoms, tačiau dabar galės būti skirti kitoms gyventojų reikmėms tenkinti arba bent savivaldybių skoloms mažinti.
Ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina neslepia, kad kai kurie dar pernai su ištiesta ranka prie pašalpų dalijimo skyrių stovėję asmenys, pakeitus pašalpų teikimo tvarką, patys prisipažįsta sukčiavę ir pašalpų net nebeprašo.
Kai kurie dar pernai su ištiesta ranka prie pašalpų dalijimo skyrių stovėję asmenys, pakeitus pašalpų teikimo tvarką, patys prisipažįsta sukčiavę ir pašalpų net nebeprašo.
„Kolegos iš savivaldybių tiesiai sako, kad kartais užtenka apsilankyti, pasižiūrėti, pasikalbėti su žmonėmis ir jie patys nebeateina prasitęsti pašalpos.
Žmonės, kurie turi nelegalių pajamų, jau stengiasi nė neateiti į Socialinės paramos skyrių ir, kaip perdavė viena tokio skyriaus vedėja, sako žinantys, kaip gyvens, bet nenorintys, kad pas juos kas nors ateitų ir tai aiškintųsi“, – konkretų atvejį nurodė S.Kulpina.
Tinginiai ir sukčiai – kaip ant delno
Didžioji dalis šiemet teisės gauti socialines pašalpas netekusių asmenų buvo tie, kurie jau kurį laiką vaikščiodavo registruotis į Darbo biržą tik tam, kad gautų pašalpas, nors dirbti visai nenorėjo. Tokių tinginių visoje Lietuvoje surasta apie 1300.
Dar beveik 2 tūkst. ilgalaikių bedarbių šiemet pagaliau nusprendė susirasti darbus susivilioję valstybės sprendimu, kad pirmą pusmetį, kai dirbs, gaus ne tik algą, bet ir socialinę pašalpą.
Be to, dar 1138 žmonės patys atsisakė prašyti socialinės pašalpos tuomet, kai sužinojo, kad norėdami ją gauti turės atlikti bent kokį nors visuomenei naudingą darbelį.
S.Kulpina neslepia įtarimo, kad viešieji darbai, ko gero, labiausiai išgąsdino tuos, kurie iš tiesų gyvena iš nelegalių pajamų. „Kai žmonės dirba nelegalų darbą, tai jie nebeturi laiko dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje“, – pareiškė ji trečiadienį, teikdama statistiką Seimo Socialinių reikalų komitetui.
Dar 800 žmonių neteko teisės gauti socialines pašalpas buities tyrimo akto pagrindu. Tai reiškia, kad pašalpų gavėjus aplankę savivaldybės komisijos nariai pamatė, kad šie žmonės gyvena pakankamai gerai.
Dar 36 piktnaudžiautojus pašalpomis šiemet pavyko nustatyti bendradarbiaujant su Darbo inspekcija ir Valstybine mokesčių inspekcija, kurios pateikė duomenis, kad šie žmonės dirbo nelegaliai ir patys tai pripažino.
VMI padės išgaudyti visus
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė stebisi, kodėl nelegaliai dirbančių asmenų buvo tiek mažai. Jos tvirtinimu, nelegaliai uždarbiaujančius asmenis sugaudyti gali būti sunku dėl to, kad Darbo inspekcija neturi pakankamai žmonių vykti į kiekvieną įmonę, kur gali būti nelegalių darbuotojų.
„Manau, kad jų turi būti daugiau. Suprantu, kad faktus labai sunku įrodyti, kad dirbi nelegaliai. Darbo inspekcija apskrityse turi vos po kelis žmones, kurie gali surašyti protokolus. O kol žmogus atvyks į kokią seniūniją iš apskrities, tai ir situacija gali visai pasikeisti. Per mažai tų atvejų nustatoma ir reikia ieškoti svertų, kaip geriau kovoti su šešėliu“, – sakė Seimo narė.
Ministerija dar pernai VMI perdavė 2010–2012 m. socialines pašalpas gavusių asmenų sąrašą. Visi jie bus nuodugniai patikrinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažino, kad kol kas iš tiesų dar nėra sugaudyti visi sukčiai, kurie buvo įsigudrinę ne tik nelegaliai dirbti, bet dar ir su ištiesta ranka stovėję prie valstybės skiriamų pašalpų.
„Ministerija dar pernai VMI perdavė 2010–2012 m. socialinių pašalpų gavėjų sąrašą. Visai neseniai gavome iš VMI raštą, kad jie yra patikrinę visus tuos žmones ir dabar rengia duomenis, kuriuos gausime mes ir perduosime savivaldybėms, kurios sprendžia dėl pašalpų teikimo“, – teigė valdininkė.
Tai, kad apie juos bus renkama visa informacija, dabar pranešama visiems socialinių pašalpų prašytojams.
Savivaldybių asociacija: grąžintas tikėjimas teisingumu
Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė teigia, kad pradėjus taikyti naują pašalpų skyrimo tvarką žmonės pagaliau pajuto, jog Lietuvoje egzistuoja socialinis teisingumas.
Dėl sugriežtintos tvarkos beveik niekas nesiskundžia nei ministerijai, nei savivaldybėms, – sakė A.Vareikytė.
„Žmones tikrai labai piktino, kai jie matė, kaip smarkiai buvo piktnaudžiaujama pašalpomis, o dabar jie jaučia, kad teisingumo kur kas daugiau“, – teigė specialistė.
A.Vareikytė sutinka, kad pradėjus kiekvieną atvejį vertinti individualiai, padaugėjo darbo savivaldybėms, reikia daugiau darbuotojų.
„Administravimo našta padidėjo, bet ji tikrai atsiperka, nes, nors ir keista, bet labai šaunu, kad dėl sugriežtintos tvarkos beveik niekas nesiskundžia nei ministerijai, nei savivaldybėms“, – sakė ji.
Pačios savivaldybės, pradėjusios žiūrėti, kam pašalpų tikrai reikia, o kas jomis piktnaudžiauja, ėmė daugiau pinigų skirti tikrai skurstančioms šeimos, o kartu stebi, kad neišaugtų nusikalstamumas, kad negaunantys pašalpų žmonės nepradėtų vogti iš kaimynų.
