Statistika rodo, kad trečdalis pacientų ja suserga vaikystėje. Išbėrimai matomose kūno srityse, nerimas dėl neišgydomos ligos, o kartais ir sunki žvynelinės eiga kelia didelę psichologinę įtampą vaikams ir jų tėvams. Deja, mokslo įrodymais pagrįstų vaikų žvynelinės gydymo metodų stokojama.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų, ligos paplitimas – 4 proc. Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra. Žvyneline kiekvienas serga savaip. Dažniausiai išberiami alkūnių ir kelių tiesiamieji paviršiai, galvos plaukuotosios dalies oda. Visą kūną liga pažeidžia tik nedaugeliui. Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis artritas.
Manoma, kad kai kurie žmonės polinkį sirgti žvyneline paveldi. Ši liga gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Ją išprovokuoja infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, stresas, vaistai, traumos, cheminiai ir fiziniai dirgikliai. Visuomenėje vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai, esą žvynelinė užkrečiama ar ją sukelia prasta asmens higiena. Tačiau taip nėra.
Žvynelinės priežastis neaiški, bet gerai žinoma, kokie yra jos simptomai, kaip pažeidžiama oda ir koks sudėtingas šios ligos gydymas. Kad liga būtų suvaldyta, reikalinga nuolatinė odos priežiūra, sveika gyvensena, psichologinė pusiausvyra, artimųjų ir visuomenės parama, nepavėluotas ir neretai ilgas gydymas.
Žvynelinės priežastis neaiški, bet gerai žinoma, kokie yra jos simptomai, kaip pažeidžiama oda ir koks sudėtingas šios ligos gydymas. Kad liga būtų suvaldyta, reikalinga nuolatinė odos priežiūra, sveika gyvensena, psichologinė pusiausvyra, artimųjų ir visuomenės parama, nepavėluotas ir neretai ilgas gydymas. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.
Ilgus šimtmečius žvynelinės gydymas apsiribojo gamtos teikiamomis priemonėmis (saule, vandeniu, klimatu, augaliniais aliejais, vazelinu, dervomis). Atrasti vietinio poveikio vaistai nuo uždegimo (gliukokortikoidai, vėliau – vitamino D3 preparatai) bei gydymas ultravioletiniais spinduliais dabar padeda ligą suvaldyti daugeliui pacientų. Tačiau, kai žvynelinės išbėrimai išplinta ar išsivysto artritas, itin svarbu laiku pradėti sisteminį gydymą imuninę sistemą slopinančiais vaistais (metotrekstatu, ciklsoporinu) ar sintetiniais retinoidais, PUVA metodu (psoralenu ir ultravioletiniais spinduliais). Ilgalaikis gydymas tokiais atvejais sukelia pacientams šalutinių reiškinių (imuniteto nepakankamumą, kepenų funkcijos pažeidimą, odos karcinomą ir kt.), tačiau sunkią žvynelinės formą valdo tik iš dalies.
Per pastarąjį dešimtmetį sparčiai tobulėjantis mokslas padėjo giliau suvokti žvynelinės išsivystymo mechanizmą. Sergant žvyneline lėtinis odos uždegimas ir sutrikusi epidermio ląstelių diferenciacija (ragėjimas) – sisteminių nenutrūkstamų imuninių reakcijų pasekmė. Šiam patologiniam procesui nutraukti sukurti biologiniai vaistai, kurie jungiasi prie aktyvių imuninių ląstelių, blokuoja jų išskiriamus uždegimo mediatorius. Prieš dešimtį metų biologiniai vaistai sėkmingai pradėti taikyti reumatinėms ligoms, Krono ligai, taip pat ir sunkiai žvynelinei gydyti.
