Pasaulinis lyčių lygybės augimas – taip pat nedidelis. Nuo 68,1 proc. praėjusiais 2022-aisiais, iki 68,4 proc. šiemet. Indeksą sudaręs Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad į priekį judant tokiu tempu, prireiks 131 metų, kad pasiektume visišką moterų ir vyrų lygybę. Kol kas visiškos lygybės nepasiekė nė viena šalis. Lyderių dešimtuke puikuojasi Islandija su 91,2 proc., Norvegija, Suomija, Naujoji Zelandija, Švedija, Vokietija, Nikaragva, Namibija ir Lietuva, surinkusios 80 proc. ir daugiau, o dešimtoje vietoje – Belgija su 79,6 proc.
Pasauliniame lyčių atotrūkio indekse apžvelgiami keturi rodikliai: ekonominis dalyvavimas ir galimybės, išsilavinimo prieinamumas, sveikata ir išgyvenimas bei politinis įgalinimas. Visi keturi rodikliai vertinami procentais skaičiuojant skirtumą tarp vyrų ir moterų padėties. 100 proc. reikštų visišką lygybę.
Indekso sudarytojai teigia, kad situacijos Lietuvoje pagerėjimas nuo 2020-ųjų siejamas su padidėjusiu moterų atstovavimu Seime ir Vyriausybėje, moters Ministrės pirmininkės išrinkimu. Tai leido Lietuvai gerokai šoktelti į indekso viršų. 2023-aisiais Lietuvos politinio įgalinimo srities rezultatas – 46,6 proc. Kadangi sudarant indeksą skaičiuojama esama valstybių situacija, išlieka tikimybė, kad 2024-aisiais laukiantys rinkimai indeksą gali pakoreguoti.
Ekonominio dalyvavimo ir galimybių srityje Lietuvos įvertinimas siekia 76,7 proc., išsilavinimo prieinamumo – 98,9 proc., o sveikatos ir išgyvenimo – 98 proc. Lietuvos rodikliai per metus šiek tiek paaugo tik politinio įgalinimo srityje, o štai ekonominio dalyvavimo ir galimybių srityje kritome žemyn.
„Aukšta Lietuvos vieta pasauliniame indekse galime pasidžiaugti, tačiau atsižvelgiant į realią situaciją, Lietuvos balą reikėtų vertinti kritiškai, nes platesnius rodiklius apžvengiančiuose indeksuose Lietuva rikiuojasi žemiau.
Sudarant šį indeksą remiamasi tik baziniais rodikliais – taip lengviau suskaičiuoti ir įvertinti skirtingų pasaulio šalių padėtį. Indekse nevertinamos tokios sritys, kaip smurtas artimoje aplinkoje, skirtingas vaikų, vyresnio amžiaus artimųjų, šeimos narių su negalia priežiūros laikas, profesinė segregacija, moterims ir vyrams būdinga vaiko priežiūros atostogų trukmė.
Tuo tarpu Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) indekse, kuriame matuojama padėtis darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos srityse, nesiekiame ES vidurkio. Šį indeksą laikyčiau artimesniu realiai Lietuvos situacijai, nes jo sudarymui naudojami labiau kompleksiniai duomenys ir atspindima daugiau sričių“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė.
Europos lyčių lygybės instituto indekse Lietuva 2022 m. surinko 60,6 balo iš 100 galimų ir atsidūrė 20-oje vietoje. ES lyčių lygybės indekso vidurkis – 68,6 balo.
