Šešėlinio verslo dalis 1999–2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., teigiama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 proc.
Kitos Baltijos šalys užėmė gerokai žemesnes vietas: Latvijai pasaulyje teko 109 vieta (1999–2007 metais – vidutiniškai 41,6 proc.), Estijai – 102 (40,3 proc.). Lenkija užėmė 52-ą (28 proc.), Rusija – 130 vietą (48,6 proc.).
Skaidriausios pasaulio ekonomikos yra Šveicarija, JAV, Austrija ir Liuksemburgas – ekspertų vertinimu, jose šešėlinės ekonomikos dalis sudaro mažiau nei 10 proc. – atitinkamai 8,6, 8,8, 8,9 ir 9,9 proc.
Pasaulio banko ekspertai išskyrė ir vadinamojo pereinamojo laikotarpio šalių grupę – Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybes. Tarp jų Lietuva yra viena skaidriausių – tarp 21 valstybės jai skirta 6 vieta, o skaidriausia pripažinta Čekija – 18,7 proc. šešėlinio verslo.
Paskutines 149–151 vietas užėmė Azerbaidžanas, Bolivija ir Gruzija – atitinkamai 63,3, 68,1 68,8 proc.
Pasaulio banko ekspertai pabrėžė, kad šešėlinės ekonomikos dalis negali būti apskaičiuota tiesiogiai, todėl jie rėmėsi šalies darbo rinkos, mokesčių ir kitais rodikliais. Jie konstatavo, kad šešėlinę ekonomiką skatina didelė mokesčių našta, griežtos darbo rinkos taisyklės, prastas viešųjų paslaugų lygis, taip pat prasta „oficialiosios“ ekonomikos būklė.
