Kaip teigiama PB ataskaitoje, Lietuvoje pašalpos gavimo laikotarpis yra dosniausias tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių: motinystės pašalpos apima motinystės (70 dienų prieš gimimą ir 56 dienos po), tėvystės (vienas mėnuo po gimimo) ir motinystės/tėvystės (iki 2 metų po gimimo vienam iš tėvų, kuris lieka namie su vaiku) pašalpas.
Išmokos liktų vienos didžiausių ES
Ataskaitoje pabrėžiama, jog ypač „dosnu“ yra šias išmokas mokėti 70 dienų iki vaiko gimimo ir 2 metus jam gimus.
Pasaulio bankas siūlo grąžinti 2007 metais buvusį pašalpos gavimo periodą – 1 metus. Tačiau pabrėžia, kad tuo laikotarpiu turėtų būti kompensuojama 100 proc. atlyginimo – kitaip nei prieš dvejus metus, kai antrąjį pusmetį motinystės pašalpa siekė 85 proc. algos.
Anot PB, jei ir būtų įvesta tokia tvarka, Lietuvoje motinystės išmokos vis tiek liktų vienos iš didžiausių ES.
Taip pat siūlomas dar griežtesnis variantas – apriboti visą motinystės pašalpos gavimo periodą (įskaitant 70 dienų prieš gimimą, 56 dienas po ir 1 metus po gimimo) iki 52 savaičių (1 metų). Šiuo laikotarpiu skaičiuojamas pašalpas jų gavėjai esą galėtų paskirstyti, kurią dalį gaus prieš vaiko gimimą ir kurią jam gimus.
Neskatina grįžti į darbą
Pasaulio banko teigimu, dar viena problema yra tai, kad iš tiesų pašalpų gavėjams mokama didesnė atlyginimo dalis nei nustatyta pagal įstatymą, mat prieš išeinant iš darbo jiems pakeliamos algos. Vidutinė mėnesinė pašalpa (2140 litų), anot PB, yra nežymiai didesnė nei vidutinis darbo užmokestis 2008 metais.
„Nors kompensuojama 100 proc. darbo užmokesčio pirmaisiais metais ir 85 proc. antraisiais, iš tiesų gaunamos kompensacijos didesnės, nes jas gaunantieji susitaria su darbdaviais, kad jiems būtų mokamos papildomos išmokos prieš pat išeinant iš darbo“, – teigiama ataskaitoje. Anot PB, tai lemia, kad pašalpų gavėjams nebelieka paskatinimo grįžti į darbą.
Politinis sprendimas
Komentuodamas Pasaulio banko rekomendaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigė, kad motinystės išmokų klausimas – politinis sprendimas.
„Prognozuoti tai, ką mes siūlome, kai kalbame apie ilgalaikę „Sodros“ reformą, visas išmokas ir negauto uždarbio kompensavimą, viena iš svarstomų krypčių dėl sisteminės „Sodros“ reformos yra aiškios linijos nubrėžimas, kur yra valstybės parama ir strategija, pagrįsta valstybės finansais, ir kur socialinio draudimo dalykai“, – sakė jis.
Liepos pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo dalį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, kuriuo nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos. Šalies vadovė siūlo mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas tik nuo kitų metų liepos.
Jei Seimas pritars prezidentės siūlymui, asmenys, kuriems pašalpos bus paskirtos iki 2010-ųjų liepos, išlaikys esamas pašalpas – 100 proc. gauto darbo užmokesčio pirmais ir 85 proc. antrais metais. Tuo tarpu nuo kitų metų motinystės pašalpos auginantiems vaikus iki vienų metų tėvams bus mokamos 90 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio.
Pagal Seimo priimtas, bet prezidentės vetuotas pataisas visos motinystės (tėvystės) pašalpos, jau mokamos arba paskirtos nuo šių metų rugsėjo iki 2010 metų liepos, turėtų būti sumažintos 10 proc. Jos būtų mokamos iki 2012 metų birželio pabaigos.
Tačiau nustatytos išmokų „grindys“ – pašalpos negalės būti mažesnės kaip 800 litų. Ši riba būtų taikoma tik toms motinoms ar tėvams, kuriems pašalpos paskirtos iki 2010 metų liepos 1-osios, o vėliau paskirtoms pašalpoms „grindys“ nebūtų taikomos.
Nuo 2010 metų liepos motinystės pašalpos būtų mokamos pagal kitą tvarką: auginantiems vaikus iki vienų metų tėvams bus mokamos 90 proc., o nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio.
Taip pat nebūtų leidžiama papildomai užsidirbti vaikus auginančioms motinoms ar tėvams nei pirmais, nei antrais vaiko auginimo metais. Vyriausybės duomenimis, sumažinus motinystės pašalpas, šiemet būtų sutaupyta 56 mln. litų, 2010- aisiais – 82 mln. litų, o 2011-aisiais – 71 mln. litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų (iki mokesčių). Jeigu gaunantys pašalpą tėvai įsidarbina, jiems pašalpos arba mažinamos, jeigu alga nesiekia pašalpos dydžio, arba iš viso nebemokamos, jeigu jų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už pašalpą.
