Pirmadienį Kaune prasidėjusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkų suvažiavime ji tikino, kad dvigubą pilietybę galima bandyti įteisinti įstatymais.
„Mums labai svarbus pilietybės klausimas. Labai žmonės bijo to referendumo, kuris užbaigs visas viltis. Galima pilietybės įstatymą reguliuoti teisiniais būdais ir jie nebuvo išklausyti. Tai jeigu mes galėtume suruošti susitikimą, pristatytume savo norus“, – suvažiavime žurnalistams sakė D.Navickienė.
Šiemet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.
Navickienė teigė, kad referendumas turbūt neįvyktų, nes neateitų pakankamai balsavimo teisę turinčių žmonių.
Toks išaiškinimas reiškia, kad naujosios kartos emigrantai dvigubą pilietybę galėtų turėti, tik jei referendumu būtų pakeista Konstitucija.
Tačiau D.Navickienė teigė, kad referendumas turbūt neįvyktų, nes neateitų pakankamai balsavimo teisę turinčių žmonių.
„Jeigu referendumas įvyks, bus baigta. Pirmiausia turi ateiti daugiau nei pusė registruotų Lietuvos balsuotojų. Ir už turi pasisakyti ne balsuojančių, o balsuotojų 50 procentų. Reiškia, kiekvienas žmogus turi pritarti ir tai neįvyks, net nepasirodys tiek balsuotojų“, – kalbėjo ji.
Seime svarstomas siūlymas drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Kasmetinis PLB ir PLJS lyderių suvažiavimas Kaune rengiamas pirmą kartą – PLB valdyba tokį sprendimą priėmė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejaus proga.
Per dvi suvažiavimo dienas iš viso pasaulio atvykę lietuviai aptars savo veiklos prioritetus, švietimo, kultūrinės veiklos, informacijos sklaidos klausimus, bus pristatytas Pasaulio lietuvių universiteto projektas.
