Šią savaitę parlamente posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija priėmė rezoliuciją, kuria pasisako prieš anksčiau politikų svarstytus planus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo rengti su Seimo rinkimais šių metų spalį.
Rezoliucija prašoma kartu su Seimo rinkimais 2016 metų spalio mėnesį nerengti privalomojo referendumo dėl dvigubo pilietybės įteisinimo, tuo pačiu siūloma pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas, mažinant dalyvavimo referendume ir pritarimo jam reikalavimus.
„Prieš rengiant privalomą referendumą, reikia pakeisti referendumo įstatymo nuostatas.
Mes tikrai nesutinkame su tuo, kad būtų ruošiamas referendumas, ar su Seimo, ar su prezidento rinkimais, kol nebus sutvarkytas įstatymas, kad referendume galėtų dalyvauti mažesnis skaičius piliečių, kad būtų iš viso įmanoma pritraukti pakankamai balsuojančių, kad referendumas būtų efektyvus.
Kol to nebus, nesutinkame su referendumo skelbimu nei su prezidento, nei su kitais rinkimais“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė Kanados lietuvių bendruomenės pirmininkė Joana Kuraitė – Lasienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nusprendus rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto būtina, kad tam pritartų pagrindinės politinės partijos ir agituojama būtų ir valdžios lygmeniu. „Mes laukiame labai stiprios politinės valios, kad iškėlus referendumą būtų aišku, jog tai yra Lietuvai bendrai svarbus ir aktualus klausimas, ir kad norint išsaugoti pilietybę bus daromos visos pastangos, kad referendumas pasisektų“, – sakė Kanados lietuvė.
PLB narys JAV lietuvis Kęstutis Eidukonis išsakė siūlymą iki referendumo įteisinti internetinį balsavimą. „Užsienio lietuviams dar labai svarbu, kad būtų internetinis balsavimas, saugus, kitaip labai sunku dalyvauti tuose rinkimuose“, – sakė K.Eidukonis.
Politikai anksčiau svarstė galimybę rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kartu su artėjančiais Seimo rinkimais, bet nepritariant išeiviams šiuo metu jau minima kita data – prezidento rinkimai 2019-aisiais.
Socialdemokratai yra parengę Referendumo įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė du trečdaliai piliečių, dalyvavusių referendume. Šiuo metu Referendumo įstatymas numato, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikia, jog už jį balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Politikai anksčiau svarstė galimybę rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kartu su artėjančiais Seimo rinkimais, bet nepritariant išeiviams šiuo metu jau minima kita data – prezidento rinkimai 2019-aisiais.
Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Reikalingas Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.
