„Šeštadienį buvo priimtas labai svarbus įstatymas, kad būtų sumažinta kartelė, mes labai sveikiname, tikiuosi, tai padės priartinti prie teigiamos referendumo baigties“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke.
Išeivijos atstovai referendumo organizavimo klausimus pirmadienį aptarė susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Seimas šeštadienį sumažino kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų, tačiau rudens sesijos pradžioje dėl pakeitimų konstitucingumo planuojama kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Esame teisinė valstybė, ir reikia pasitikrinti, ar neinama prieš Konstituciją. (...) Kai Konstitucija buvo kuriama 1992 metais, 12-tas straipsnis buvo traktuojamas be galo griežtai, nes veikė tam tikros jėgos, o dabar esame visai kitoje istorinėje situacijoje ir mums nebėra ko bijoti. Mes tikimės, kad KT istoriniame kontekste kitaip pažiūrės į šią galimybę“, – kalbėjo D.Henke.
Referendumo įstatymo pataisos Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.
Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui galioja didesni apsaugos reikalavimai – Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.
„Taip toli ir dar niekada nebuvo nueita, politinės partijos įsirašė į programas pilietybės išsaugojimą ir išlaikymą, ir Seimas priėmė vieną iš mūsų minimų sąlygų. Mes sakėme, kad reikia trijų sąlygų, kad referendumas įvyktų: referendumo kartelės mažinimas, elektroninis balsavimas, ir kad politinės partijos susitartų vieningai spręsti šį klausimą“, – pažymėjo PLB vadovė.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad išeiviai Seimo priimtas pataisas „vertina kaip labai pozityvų dalyką“.
„Aišku, laukiame Konstitucinio Teismo, į kurį kreipsimės, išvados, o toliau tariamės, kokiu keliu galėtume skatinti, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, tai mūsų bendras tikslas“, – po susitikimo žurnalistams sakė V.Pranckietis.
Anot jo, planuojama, kad referendumas vyktų kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, nes prezidento rinkimų aktyvumas paprastai būna didžiausias, taip pat pasisakyti dėl referendumo būtų galima tiek per pirmojo, tiek per antrojo turo balsavimus – dvi dienas.
„Galbūt būtų diskutuojama apie dvi dienas, norime išnaudoti visas galimybes, kad būtų kuo daugiau atėjusių žmonių“, – sakė V.Pranckietis.
Kai kurie politikai skeptiškai vertina pataisas argumentuodami, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius.
Galimus pavojus įžvelgė ir pataisas vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
„Teisės departamento manymu, Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų apsaugos standartų mažinimas yra pakankamai pavojingas dalykas“, – pataisas svarstant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje teigė departamento atstovė Ona Buišienė.
Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kaip ir kuomet galėtų vyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Referendumui planuojama teikti formuluotę, kad kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
Aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam skirsniui. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. KT anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
