Dvigubos pilietybės įteisinimas buvo viena pagrindinių šio susitikimo, kurio pageidavo pati PLB vadovė, temų. Po jo D.Navickienė teigė, kad, jos nuomone, jei dėl dvigubos pilietybės reiktų Lietuvoje rengti referendumą, greičiausiai jis būtų sėkmingas.
„Sunku žinoti. Prieš kelerius metus dar būtume sakę, kad jokiu būdu, bet dabar lietuvių tauta jau pradeda suprasti, kad jau tiek daug yra išvykusių. Kiekviena šeima, kiekvienas kaimas turbūt yra paveiktas šiek tiek, kad gal jau nuotaikos kitos. Reikia dar pažiūrėti, ar jo išvis reikia, neperšokę upelio nesakykime „op“, pažiūrėkime, ką pasakys Konstitucinis Teismas (KT)“, – kalbėjo D.Navickienė.
Pati PLB vadovė pažymėjo, kad referendumas būtų geriausia išeitis išspręsti dvigubos pilietybės dilemą.
„Yra įvairių galimybių, geriausia, žinoma, būtų referendumas“, – sakė ji.
D.Navickienės nuomone, dviguba pilietybė aktualiausia trečiosios bangos emigrantams, nes tie žmonės, kurie Lietuvą paliko per karą, Lietuvos niekada nebuvo atsižadėję.
„Mes labai lengvai atgavome savo pilietybę, kas norėjome. (...) Sunkiausias klausimas yra trečiabangiams, kadangi jie priėmę JAV pilietybę pakėlę ranką atsižadėjo kitų. Kai mes atsižadėjome, nebuvo ko atsižadėti. Mes buvome politiniai ir diplomatiniai benamiai, tie, kurie atvyko iki 1990 m. atsižadėjo Tarybų Sąjungos, o tie, kurie dabar emigruoja, jie atsižada Lietuvos“, – teigė PLB pirmininkė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad daugelis emigrantų duodami priesaiką kitai valstybei dažnai nesupranta, kad tuo veiksmu atsisako Lietuvos pilietybės.
PLB pirmininkė abejojo, ar galima leisti dvigubą pilietybę gauti bet kam, nes Lietuvoje būta įvairių gyventojų ir ne visi emigrantai iš Lietuvos yra jos patriotai.
„Kiekvienos šalies gyvenimas yra skirtingas, mūsų negalima lyginti su Šveicarija. Pas mus yra perėję tiek armijų, apsigyvenę tiek svetimtaučių, kiek išvažiavo per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį, kokios būtų jų nuotaikos, įtakos. Nenorime kartoti skaudžios Gruzijos pamokos. Yra per daug plonybių“, – pažymėjo D.Navickienė.
PLB pirmininkė pažymėjo pateisinanti ir prezidentės D.Grybauskaitės sprendimą nesuteikti Lietuvos pilietybės šokėjai ant ledo Isabellai Tobias. Pasak jos, pilietybės suteikimas būtų Lietuvos įstatymų pažeidimas.
Primename, kad prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę dekretu Konstitucinio Teismo paprašė išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę, ar tam būtina referendumu keisti Konstituciją.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.
