Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 07 05

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo dalyviai gyrė gyventojų migraciją

Apskritojo stalo diskusijoje Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) dalyvavę daug užsienyje laiko praleidžiantys lietuviai teigė, kad gyventojų migracija yra natūralus ir geras reiškinys. Tačiau taip pat buvo pabrėžta, kad daug Lietuvą palikusių žmonių nebenori grįžti.
Mergina su lagaminu
Mergina su lagaminu / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Fotografo, leidėjo, dokumentinių filmų kūrėjo Mariaus Jovaišos teigimu, gyventojų cirkuliacija yra sveikas reiškinys. Tačiau skaudžius gyventojų migracijos padarinius galime pajusti maždaug po kelių dešimtmečių.

„Jei jie pasimokytų, padirbėtų ir pritaikytų žinias Lietuvoje – tai sveikas reiškinys. Jei žmonės išvažiavę negrįžta, dar ne taip ir blogai. Mūsų karta – kur aš begyvensiu – būsiu lietuvis. Bet ten gimę vaikai lietuviškai nebekalba ir nekalbės“,  – svarstė M.Jovaiša.

Be to, pasak M.Jovaišos, valdžia nepakankamai dirba tam, kad žmonės norėtų grįžti į Lietuvą: „Jei valdžia darytų tokius žingsnius, kad čia būtų gera kaupti pinigus, kad čia mūsų pinigai gyventų, kad mes nuveiktume kažkokius darbus išvažiavę, o čia grįžtume auginti savo vaikų. Bet lietuviai labai nevieningi žmonės, protas sako, kad taip nebus. Gal nebent susivienys jei rusai vėl ginklais žvanginti pradės. Kitaip Lietuvai gresia depopuliacija.“

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, teatro ir televizijos aktorė, fotografė, teigė mananti, kad didelė lietuvių problema yra susiskaldymas. Esą Lietuvos lietuviai ir užsienio lietuviai labai neigiamai žiūri vieni į kitus ir todėl negali rasti bendros kalbos.

„Susivienijus abiem tautos pusėms būtų lengviau siekti inovacijų kūrimo, bet yra reikalingas bendradarbiavimas ir vienas kito palaikymas. Esam labai susiskaldę, tai bado akis. Trūksta bendradarbiavimo ir pagarbos vienas kitam“, – teigė E.Auštakalnytė-Hansen, nuolat keliaujanti maršrutu Lietuva–Kenija–Kinija.

Tuo metu Dainius Rutkauskas, VšĮ „Kvapai“ komunikacijos vadovas, teigia, kad emigracija nėra blogai, visgi ir užsienyje gyventi nebus geriau, jei žmogus nebus atviras.

Geresnio gyvenimo reikia ne geografijoje ieškoti, o galvoje.„Pirmą kartą manęs čia nebuvo pusmetį, antrą – dvejus metus. Nė karto nevažiavau dėl to, kad ieškočiau geresnio gyvenimo, man tiesiog buvo nuobodu. Bet geresnio gyvenimo reikia ne geografijoje ieškoti, o galvoje. Jei esi uždaras pesimistas, tokiu išliksi bet kur. Paklausiau išvažiavęs savęs, ar aš galiu ten turėti kažką geriau nei Lietuvoje? Abu kartus atsakymas buvo ne.“ – pasakojo D.Rutkauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?