„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 09 03

Nuo didingo Altajaus iki Viešučių miško – sniego žmogaus ir vilkų keliais

Vytautas Almanis tėvų žemėje sodina mišką, nors aplinkui visi sunkia iš laukų paskutinius syvus. Paprastas dalgio virtuozas, kurį prakalbinęs jautiesi praturtėjęs, daugiau suprantantis apie pasaulį. Arba sužinai, kad dar nė velnio negyvenai. Keliautojas ir gamtininkas rašo knygas. Vieną jų yra parašęs apie sniego žmogų.

Gamtininkas čia kas antrą dieną atmina dviračiu. Keliasi anksčiau už saulę, susiruošia ir mina. Vėliau visą dieną dirba, pluša.

„Nuo seno mėgstu keltis anksti. Per radiją septintą valandą klausia, ar jau atsikėlėte, o man tuo metu jau ką nors primušti norisi. Kai dirbdavau miškininku, iki devintos ryto visus darbus būdavau atlikęs“, – porina jau aštuntą dešimtį baigiantis V.Almanis.

Čia yra daugybė rūšių medžių. Pagal senolių pasakojimus jis atsodino ąžuolyną – tiksliai toje vietoje, kur ir minėjo tėvai.

Jau prigijo daugiau kaip 40 rūšių obelų. Tai vis senosios Lietuvoje augintos veislės, kurių beveik nebeliko. Visas jas dviračiu sutempė iš apleistų sodybų, esančių kone trijų dešimčių kilometrų spinduliu.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Gamtininkas ir keliautojas Vytautas Almanis
Alvydo Januševičiaus nuotr./Gamtinino ir keliautojo Vytauto Almanio sodyba

„Tai kaip genofondas. Ligos gali užpulti bet ką – gyvūnus, augalus. O čia šios veislės bus išsaugotos. Sibire žmonės tokius dalykus daro. Kuo mes blogesni“, – paaiškina V.Almanis.

Pirmosios knygos – Dostojevskio ir Cervanteso

Darbai tą dieną jau baigti. Laikas namo. Žilabarzdis eina slėpti dalgio: „Sibiriečių išmintis – kuo toliau paslėpsi, tuo arčiau rasi. Iš kur žmonės tiek energijos vogti ir dejuoti turi. Neranda ko išnešti, tai bent išdrasko.“

Kuo toliau paslėpsi, tuo arčiau rasi. Iš kur žmonės tiek energijos vogti turi. 

Pyksta vyras ne tuščiai. Labai nemėgsta dykaduonių. Pačiam teko vargo nemažai patirti. Vaikystėje gyveno labai kukliai, tačiau jaukiai.

Visas pasaulis tarsi eina iš proto. Dabar šimtą hektarų turintis žmogus – kone mažažemis. Neva mažai uždirba: „Pokariu už tiek būtų tris kartus į Sibirą išvežę.

Visi galvoja, kaip iš žemės viską paimti, tačiau mažai mąsto, kaip sugrąžinti – be proto pila trąšas. Man medžius liepia persodinti 15 metrų nuo kanalo, o kai tręšia ar purškia, traktoriaus ratas kanalo pakraščiu rieda.“

Alvydo Januševičiaus nuotr./Gamtininkas ir keliautojas Vytautas Almanis
Alvydo Januševičiaus nuotr./Gamtininko ir keliautojo Vytauto Almanio sodyba

Pakeliui į Naująją Akmenę vėl pažeria išminties apie išprotėjusį pasaulį: „Degalai centu atpigo. Kaskart pro degalinę važiuodamas vis pažiūriu į kainas. Kai į mažėjimo pusę – tai labai lėtai. O padidėja per kelias dienas.“

V.Almaniui nusispjaut – jis nevairuoja, tačiau apgaulės nemėgsta. Kadaise kariuomenėje važinėjo tanku. Vėliau šiek tiek motociklu. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs