Tokios įžvalgos skelbiamos naujausioje Eurobarometro atliktoje apžvalgoje, kuri paskelbta šiandien pirmą kartą minimos Pasaulinės maisto saugos dienos proga.
Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, birželio 7-oji – Pasaulinė maisto saugos diena, suteikia galimybę maisto gamintojams, vartotojams ir valdžios institucijoms didesnį dėmesį skirti maisto saugai, nes dažniausiai ji yra laikoma savaime suprantamu dalyku, o ne daugybės specialistų nuolatinio darbo rezultatu. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) užsakymu atliktoje Eurobarometro apžvalgoje net 55 % ES gyventojų ir apie 52 % lietuvių pabrėžė, kad maisto sauga jiems kelia didelį susirūpinimą, ir beveik du trečdaliai vartotojų bent kuriam laikui yra pakeitę savo mitybos įpročius, atsižvelgdami į gautą informaciją apie maisto saugą.
Net 55 % ES gyventojų ir apie 52 % lietuvių pabrėžė, kad maisto sauga jiems kelia didelį susirūpinimą.
Beveik po dešimtmečio pertraukos atlikta ES gyventojų apklausa apie maisto saugą parodė, kad ES šalių gyventojams svarbūs įvairūs su maisto sauga susiję klausimai. Europiečiai labiausiai nerimauja dėl netinkamo antibiotikų, hormoninių medžiagų ar steroidų naudojimo gyvulininkystėje (44 %), dėl pesticidų likučių maiste (39 %) ar maisto priedų naudojimo (36 %).
Didžioji dalis lietuvių mano, kad didžiausią riziką maisto saugai kelia netinkamas įvairių maisto priedų (konservantų, dažiklių, kvapo ir skonio stipriklių ir pan.) naudojimas (77 %), genetiškai modifikuotų ingredientų naudojimas maiste ir gėrimuose (70 %), gyvūnų ligų įtaka maisto saugai (73 %). Per 60 % apklaustų Lietuvos gyventojų taip pat įvardijo ir tokias su maisto sauga susijusias problemas, kaip antibiotikų, hormoninių medžiagų, pesticidų ar aplinkos teršalų likučiai maiste, prasta maisto higiena, maisto užkrėtimas bakterijomis ar alergines reakcijas sukeliantis maistas ar gėrimai.
Europoje gyventojai labiausiai pasitiki mokslininkų (ES – 82 %, LT – 84 %) ar vartotojų organizacijų (ES – 79 %, LT – 66 %) skelbiama informacija apie maisto saugą, tačiau tiek europiečiai, tiek lietuviai taip pat pasitiki ir vietos ūkininkais (apie 64–69 %), ES ir nacionalinės valdžios institucijomis (apie 50–60 %). Pagrindiniu informacijos šaltiniu, iš kurio sužinoma apie maisto saugą, dauguma ES gyventojų įvardijo televiziją ir internetą, išskyrus socialinę žiniasklaidą. Tačiau nemaža dalis pasikliauna ir laikraščiuose ar žurnaluose perskaityta informacija arba žiniomis, išgirstomis iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.
