Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 04 17

Pasibaigus kadencijai, parlamentarai gali būti paleisti tuščiomis kišenėmis

Artėjanti parlamento ketverių metų kadencijos pabaiga Seimo kanceliarijai kelia susirūpinimą. Iki šiol nėra buvę, kad Seimą po rinkimų paliksiančių politikų ir jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms būtų rasta 912 tūkst. litų – kelis kartus mažiau, nei paprastai reikėdavo, rašo „Lietuvos žinios“.
Seimas
Seimas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Į naująjį Seimą nepatekę parlamentarai dažniausiai neišleidžiami tuščiomis kišenėmis – dauguma jų gauna dešimtį ar daugiau tūkstančių siekiančias kompensacijas. Paprastai į Seimą neperrenkama nuo 70 iki 90 parlamentarų, drauge su jais parlamento rūmus palieka maždaug pusė tūkstančio jų padėjėjų. Šiems dar tenka sumokėti už nepanaudotas atostogas.

Seimo kanceliarija milijonų paieškas pradėjo pati dėdama centą prie cento.

Baigiantis ankstesnėms Seimo kadencijoms atsiskaitymams su išeinančiais politikais ir jų talkininkais paprastai biudžete būdavo rezervuojamos nemenkos sumos – 6 ar 8 mln. litų. Ne visi šie pinigai būdavo panaudojami. Pavyzdžiui, 2008-ųjų lapkritį visoms išmokoms pakako 2 mln. litų, 2004-ųjų pabaigoje prireikė maždaug 4 mln. litų. Tačiau sunkmetis gerokai pakoregavo ir planavimo tradicijas.

„Kiek galėjome, tiek numatėme. Yra blogai. Manau, kad mums trūksta apie 3–4 milijonų“, – sakė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, kuruojanti Seimo kanceliarijos darbą.

Politikė apgailestavo, kad tvirtinant šių metų biudžetą, Finansų ministerija neišgirdo argumentų dėl kadencijų pasikeitimo metu atsirandančių neišvengiamų išlaidų.

V.Baltraitienė vylėsi, kad Seimo kanceliarijai, nuo sausio gyvenančiai ypatingo taupymo režimu, bent minimaliai kišenę pavyks papildyti iš sutaupytų elektros, šildymo, transporto išlaidų resursų.

V.Baltraitienė neatmetė galimybės, kad į parlamentą neišrinktiems politikams išmokos galėtų būti mokamos per du kartus – šių metų rudenį ir 2013-ųjų pradžioje. Tačiau tam, anot jos, reikia pataisyti Seimo statutą.

Seimo kancleris Jonas Milerius abejojo, ar pavyks realiai sutaupyti iš parlamento rūmų šildymui bei elektrai skirtų lėšų.

„Deja, pirmą ketvirtį nieko nesutaupėme. Kad atsiskaitytume už elektrą ir šilumą, kelis šimtus tūkstančių litų teko perkelti net iš antrojo ketvirčio“, – pripažino kancleris.

J.Milerius mano, kad vienas realiausių šaltinių išeitinėms išmokėti – sutaupytas darbo užmokesčio fondas. Pasak kanclerio, 2010 metais Seimo kanceliarija sutaupė 3,2 mln. litų, iš jų – 2,6 mln. litų darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Pernai sutaupyti pavyko gerokai mažiau – 720 tūkst. litų.

Išeitinių kompensacijų parlamentarams mokėjimą reglamentuoja Seimo statutas. Jis numato, kad pasibaigus Seimo kadencijai parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Ši suma turi būti ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių parlamentaro atlyginimų dydžio. Šiuo metu Seimo nario mėnesinė alga yra 6 900 litų (frakcijų, komitetų vadovų, Seimo pirmininko bei vicepirmininkų – didesnė).

Dirbęs vieną ketverių metų kadenciją seimūnas palikdamas Seimą gaus keturių mėnesių dydžio atlygių sumą. Politikai, Seime dirbę daugiau kadencijų – dvi, tris ar keturias – gaus dar didesnes pinigų sumas.

Jokios išeitinės išmokos nepriklauso į naująjį Seimą perrinktiems politikams. Jos taip pat nemokamos ir tiems, kurie iš Seimo išėjo savo noru.

Po 2008 metų Seimo rinkimų už borto likusių politikų išmokos, atsižvelgiant į išdirbtas kadencijas ir eitas pareigas, siekė nuo 18 iki 30 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?