Anot departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, tokias galimybes suteikia neseniai priimto įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos.
„Šis įstatymas suteikia įgaliojimus pasieniečiams ir migracijai siūlyti tokius kišenpinigius norintiems grįžti. Šiuo metu rengiame tai įteisinančią tvarką“, – BNS pirmadienį sakė E.Gudzinskaitė.
Šiuo metu pasiūlyti pinigų lėktuvo bilietui, kišenpinigių sugrįžimui ir lėšų reintegracijai siūlo Lietuvoje veikiantis Tarptautinės migracijos organizacijos padalinys, teigė ji.
Anot E.Gudzinskaitės, naujoje tvarkoje tikriausiai bus numatyta, kad pasieniečiai ir migracijos pareigūnai galės pasiūlyti tik kišenpinigius ir lėšas bilietams įsigyti.
Departamento vadovės teigimu, ši tvarka turėtų būti patvirtinta kitą savaitę vidaus reikalų ministrės įsakymu.
Tikslios sumos, kurios bus siūlomos migrantams, dar nėra aiškios. Taip pat nėra aišku, ar jos bus mokamos iš europinių, ar nacionalinių lėšų.
Pusšimtis naujų darbuotojų
E.Gudzinskaitė taip pat patvirtino, kad Migracijos departamentas jau atrinko papildomus 56 darbuotojus. Šis išaugęs personalas leis greičiau išnagrinėti neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymus.
Nuo pirmadienio įstaigoje dirba devyni nauji darbuotojai, visas atrinktas personalas pradės dirbti iki rugpjūčio vidurio.
Naujų darbuotojų buvo ieškoma stalčiuose kaupiantis šimtams prieglobsčio prašymų, institucijoms su ligšioliniais pajėgumais nespėjus jų apdoroti.
Norinčių grįžti į namus nebus daug
Anot VSAT vado R.Liubajevo, šiuo metu apie dešimt migrantų yra išsakę norą savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį, bet „kiekvieną dieną tas skaičius labai smarkiai keičiasi“.
„(...) jei žmonės sutinka savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, toks variantas svarstytinas ir manau, kad jis padėtų įtikinti žmones, kad jie pasirinktų šį kelią“, – žurnalistams pirmadienį sakė R.Liubajevas.
„Bet noriu pasakyti, kad tokių asmenų neturime daug. Be to, žmonės gana dažnai keičia nuomonę“, – pridūrė jis.
Šiemet į Lietuvą atvyko daugiau nei 3,8 tūkst. migrantų, neteisėtai kirtusių valstybės sieną iš Baltarusijos. Daugelis jų yra iš Irako.
Šiuo metu Migracijos departamentas atmetęs 187 atvykėlių prieglobsčio prašymus ir nė vienam jų nesuteikė pabėgėlio statuso. Dar 815 prašymai laukia nagrinėjimo. Prieš daugiau nei savaitę departamentas skelbė, jog yra atmetęs 140 prašymų, tuomet nagrinėjimo laukė 650 prašymų.
Pasak E.Gudzinskaitės, skirtumas tarp pateiktų prieglobsčio prašymų ir į Lietuvą patekusių migrantų skaičiaus susidaro dėl kelių priežasčių.
„Dalis jų nesiprašo prieglobsčio, dalis tiesiog pabėgo iš Lietuvos. Dalis galbūt ir pasiprašė, bet arba jie dar yra karantine, arba pasieniečiai dar nepriėjo prie jų atlikti pirminės apklausos“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
„Mes skaičiuojame tik tuos prieglobsčio prašymus, kuriuos oficialiai gauname iš pačių migrantų. Tai įvyksta po pasieniečių apklausos“, – pridūrė ji.
Tikisi įsibėgėti
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos Lietuvoje įsigaliojo prieš beveik dvi savaites, tačiau kilstelti migracijos specialistų darbo efektyvumą dar prireiks laiko.
Politikai ir specialistai tikisi, kad pataisose nustatyti papildomi apribojimai migrantams ir institucijų darbo palengvinimas leis neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymus išnagrinėti per dešimt dienų.
Pasak E.Gudzinskaitės, kol kas to padaryti nepavyksta, tačiau priartėti prie tokių tempų pavyks prisijungus papildomam personalui.
„Tai priklauso ne tik nuo įstatymų, bet ir nuo mūsų pajėgumų tuos prašymus apdoroti. Kol kas ne visi darbuotojai įsivažiavę, bet po kelių savaičių turbūt galėsime džiaugtis tais greitais sprendimais“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.
Anot jos, šiuo metu sprendimą dėl prieglobsčio pavyksta priimti per maždaug keturias savaites.
Seimo priimtos pataisos, be kita ko, numato, kad pirmą apeliaciją po neigiamo Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio migrantas turės teikti ne teismui, o pačiam departamentui.
E.Gudzinskaitės teigimu, ši nuostata jau veikia – departamentas yra gavęs 15 tokių skundų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.
