– Kaip šiuo laikotarpiu atrodo Baltarusijos pasienyje dirbančių pareigūnų diena?
– Kontroliuojama, bet įtempta. Dirba papildomos pasieniečių pajėgos, bendradarbiaujama su šauliais, taip pat prireikus būtų pasitelktos kariuomenės pajėgos. Visi žiniasklaidoje matome, kas šiuo metu čia vyksta. Mūsų pareigūnų budrumas nuolat tikrinamas. Dronais gabenama kontrabanda, padidėję nelegaliai sieną kertančių migrantų skaičiai. Viskas reikalauja papildomo dėmesio, pajėgų, įneša nemažai įtampos.
– Ne tik dronai ir pabėgėliai pasieniečių rūpestis, bet ir baltarusiai pasieniečiai, naikinantys nelegaliai sieną kirtusių asmenų pėdsakus. Ar daug tokių nestandartinių provokacijų?
– Situacija, kai pasieniečiai naikina migrantų pėdsakus, jau nebėra kažkas išskirtinio, ši situacija tapo įprastu reiškiniu. Didesnė problema – pasienio ruožai be vaizdo stebėjimo sistemų. Kaimynas šias vietas puikiai žino. Žino ir tai, kad ten vyksta tik fizinis patruliavimas, ir tuo yra pasinaudojama.
Tuose ruožuose dar tik planuojama diegti vaizdo sistemas, kurios palengvintų darbą ir leistų tiksliai žinoti, kur yra pažeidžiama valstybės riba. Svarbus skaičius. Tik 37 proc. sienos su Baltarusija yra stebimos kamerų. Net ir dabar, vienoje problemiškiausių vietų – Žagunio pasienio užkardoje dar tik diegiamos modernios sistemos.
Tačiau, kiek žinoma, ir tai negarantuos šimtaprocentinio sienos saugumo. Vis pritrūksta politinės valios skirti reikiamą sumą pinigų, sienos saugumui užtikrinti. Šią finansavimo problemą mes keliame kasmet, labai gaila, bet šiemet šios problemos kėlimas buvo pranašiškas.
– Kaip taip įmanoma, tik 37 proc. teritorijos dengiama kameromis ir net du trečdaliai visiškai laisvi?
– Lietuva išorinę Europos Sąjungos sieną turi ne tik su Baltarusija, bet ir su Rusijos Federacija. Nemaža dalis pinigų buvo skirta modernizuoti būtent ją. Šiuo metu, kiek žinoma, ši siena visa apimtimi saugoma moderniomis technologijomis. Tačiau net ir čia lėšos buvo skirstomos ne itin dosniai.
Tiek ši, tiek praėjusi Vyriausybės žadėjo, kad pinigų bus. Skyrėsi tik terminas, pradžioj žadėta gausim kiek reikės per 10 metų, dabar, kai grėsmė akivaizdi, terminas sutrumpėjo iki poros metų.
– Kiek reikia pinigų sienos apsaugai su Baltarusija užtikrinti?
– Galiu suklysti, bet suma yra apie 70 mln. eurų. Atrodo daug, bet ši investuota suma atsipirktų per metus. Būtent tiek kontrabandos, judančios iš Baltarusijos į Lietuvą, būtų užkardyta per šį laikotarpį.
– Valdžia reikiamus pinigus žadą kitąmet, ar nebus per vėlu?
– Sunku pasakyti, ar kitąmet nebus per vėlu, bet geriau vėliau negu niekada. Sienos saugumo spragas būtina lopyti.
Kaip visi žinome, dronais per sieną į Lietuvą gabenama cigarečių kontrabanda, bet rudenį mūsų laukia kaimynų rengiamos pratybos „Zapad“. O čia mes jau nesame tikri, ar tais pačiais dronais nebus išbandomas mūsų valstybės sienos saugumas.
Lietuvos atžvilgiu neigiamiems tikslams tokių dronų panaudojimas beribis, čia tik fantazijos vaisius. Gali būti ginklų, tam tikrų medžiagų kontrabanda ar žvalgybiniais sumetimais.
Antidronų sistemų mes turime, bet reikėtų jų daugiau. Tai labai palengvintų pasieniečių darbą. Šiomis technologijomis per pastarąsias dvi savaites užblokuoti septyni dronai, gabenę kontrabandą. Šios sistemos puikiai veikia, treniruodamiesi ir turėdami reikiamus įgūdžius, pasieniečiai tinkamai atlieka būtiną darbą.
– Ar Lietuvos pasienyje dirbantys pareigūnai tinkamai ginkluoti?
– Pasieniečiams reikia ne tik kamerų ar sistemų, skirtų iš priešiškos šalies kylančių dronų blokavimui. Mums reikia ir ginklų, dabar pasieniečiai aprūpinti „Kalašnikov“ automatais, kurie neatitinka NATO standartų.
Mums buvo pažadėta, kad ginklai bus atnaujinti. Mums tai žadėjo Prezidentūra, darbą baigusi ir naujai pradėjusi Vyriausybės. Nepaisant to, iki šiol ginklų nėra, nes neapsisprendžiama, iš kurios „pinigų eilutės“ juos pirkti – krašto apsaugos finansavimo ar šalies biudžeto. Kiek metų tai jau žadama, sunku net atsiminti, reikėtų paskaičiuoti.
Visą aktualijų laidos „15/15“ įrašą rasite videogalerijoje.
