Panemunės pilis stovi ant aukšto Nemuno kranto Jurbarko rajone. Šiose apylinkėse užaugęs Dovydas P. tvirtina, kad tai, kas planuojama čia daryti artimiausiu metu, jam atrodo visiškai nepriimtina.
Piktinasi sužymėtais medžiais
„Net negalime įsivaizduoti, kad taip galima elgtis Panemunių regioniniame parke ir dar prie pat Panemunės pilies, priklausančios Vilniaus dailės akademijai!
Medžių kirtimo vajus atėjo ir į mūsų kiemą – didžioji dalis medžių aplink pilį ir netoli esantys parkelyje šalia pilies sužymėti kirtimui. Seksime Gedimino kalno pavyzdžiu?
Graudu žiūrėti, kai taip naikinami tokie ilgaamžiai medžiai, stūksoję pilies pašonėje, kurie visais metų laikais sukurdavo tokius pasakiškus vaizdus“, – laiške 15min piktinosi Dovydas P.
Jo teigimu, jis kartu su broliu išsiaiškino, kad šie kirtimai yra europinio projekto, skirto sutvarkyti Panemunės pilies parko sklypą, dalis. „Šio projekto vertė išties nemaža ir susidaro vaizdas, kad norima tik įsisavinti pinigus, suniokojant kraštovaizdį“, – piktinosi vyrai.
Dovydas teigia susisiekę su Panemunių regioninio parko direkcija, norėdamas daugiau sužinoti apie projektą, tačiau jam atsakyta, kad su Pilies kaimo bendruomene susitikta ir projektas suderintas. Anot Dovydo, tokie susitikimai išties vyko, tačiau juose esą niekas nepaaiškino, kad bus kertami medžiai aplink pilį.
Medžių kirtimo vajus atėjo ir į mūsų kiemą – didžioji dalis medžių aplink pilį ir netoli esantys parkelyje šalia pilies sužymėti kirtimui, – piktinosi Dovydas P.
Medžius aukoja dėl vaizdo
Jo netenkino ir Panemunių regioninio parko direkcijos, kuri yra pritarusi šiam projektui, atsakymai. Kaip teigia Dovydas, jiems buvo pasakyta, kad išties medžių kertami ne tik dėl to, kad yra nesveiki ar nudžiūvę:
„Projektuojant šiuos darbus buvo atlikti dendrologiniai tyrimai, kuriuose nurodyta, kurie medžiai vertingi, o kurie – menkaverčiai.
Dendrologiniuose tyrimuose numatyta išsaugoti visus senesnius nei 80 m. medžius, taip pat vertingas medžių alėjas. Kraštovaizdžio formavimui šalinami medžiai, kurie užstoja pilies vaizdą nuo kelio ir kitų apžvalgos vietų, taip pat šalinami nevertingi krūmai ir kiti savaime parke užsisėję medžiai, kurie nustelbia vertinguosius.“
Anot Dovydo, tokie argumentai skamba kaip niekiniai, nes esą Lietuvoje tikrai būta atvejų, kai iškertami sveiki medžiai, kurie niekam netrukdė. O ir noras kirsti medžius vien tam, kad pilį būtų galima įžiūrėti nuo pagrindinio kelio, nesuvokiamas, į tai turėtų dėmesį atkreipti net ir Aplinkos ministerija, nes vieta tikrai unikali.
„Kirtimai gali negrįžtamai pakeisti kraštovaizdį bei ilgainiui sunaikinti patį piliakalnį, kaip jau atsitiko su šalia esančiu Kartupėnų piliakalniu (nuo viso piliakalnio nukirsti medžiai ir krūmai laikę jo struktūrą)“, – tokiais nuogąstavimai dalijosi vyras.
Atkurs panoramines erdves, parko struktūrą
Kultūros paveldo departamentas (KPD) skelbia, kad šią savaitę prasideda Panemunės (dar vadinamos ir Gelgaudų, Vytėnų) pilies parko tvarkymo darbai.
„Jie turėtų atverti pilies parko grožį, atkurti panoramines erdves, erdvinę parko struktūrą. Iškirtus menkaverčius sąžalynus, bus išryškinta ir pati pilis. Prieš projektavimo darbus atlikti istoriniai, dendrologiniai ir numatomų žemės kasimo darbų vietose archeologiniai tyrimai.
Išklausyti vietos bendruomenių siūlymai, pilių valdytojų pageidavimai, atsižvelgta į paveldosaugos specialistų pastabas. Daugiausia svarstymų, debatų ir nuomonių susikirtimų buvo siekiant suderinti XXI a. žmonių gyvenimo sąlygas ir poreikius su XVII a. istorine aplinka.
Specialioji projektų ekspertizė patvirtino, jog priimti kompromisai tenkina užsakovų poreikius ir nenusižengiama paveldosaugos principams“, – rašoma KPD pranešime.
Darbai turėtų atverti pilies parko grožį, atkurti panoramines erdves, erdvinę parko struktūrą. Iškirtus menkaverčius sąžalynus, bus išryškinta ir pati pilis.
Kaip informavo KPD Tauragės skyriaus vyr. specialistė Margarita Karūnienė, darbai pradedami nuo želdinių tvarkymo dalies: „Dendrologinių tyrimų metu buvo įvertintas kiekvienas 15 ha pilies teritorijoje augantis medis ir krūmas: nustatyta jų rūšis, amžius, gyvybingumas, perspektyvos, ryšys su istorine aplinka.
Nustatyta, kad parke auga 24 medžių ir 22 krūmų rūšys, vietinių rūšių yra 34, introdukuotų – 12. Seniausias medis, paskelbtas gamtos paminklu, kurio amžius siekia 400 metų, – Gelgaudų ąžuolas, augantis šlaite prie pietvakarinio pilies bokšto.
Parke nemažai medžių, kurių amžius siekia 140-180 metų, tačiau didžiąją dalį parko augmenijos sudaro savaiminės kilmės jaunesni medžiai ir krūmai (iki 60 metų). Jie sudaro tankius sąžalynus, užtamsina vertingų medžių pomedžius, o svarbiausia – nutalžo senų ir vertingų medžių apatines šakas, dėl ko šie praranda savo biologines ir dekoratyvines savybes. Didelis medyno tankumas prisideda ir prie ligų bei kenkėjų plitimo.“
Pilis neatsispindi vandenyje
Taip pat KPD tvirtina, kad apžvalgos aikštelės, skirtos grožėtis Nemunu ir jo tapybišku slėniu, prarado savo funkciją. Todėl esą atsižvelgiant į tai didžioji dalis projektinių sprendinių yra kraštovaizdiniai kirtimai, kurie būtini, siekiant pašalinti menkaverčius savaiminius želdinius, atkurti panoramas, erdvinę parko struktūrą.
„Peizažiniams parkams būdingi statinių atspindžiai vandens telkiniuose, tačiau šiuo metu dėl suaugusių savaiminių medžių pilies kalvos šlaituose, pilies iš parko pusės nesimato. Dauguma menkaverčių savaiminių medžių šlaituose aplink pilį bus šalinama, tačiau suvokiant šių dienų kontekstą, klimato kaitos problemą, bus paliekami mažiausiai ligų, mechaninių pažeidimų paliesti bei didžiausią estetinę vertę turintys medžiai.
Įvykdžius projekte numatytus kraštovaizdinius kirtimus bus atverti ir eksponuojami estetiškai vertingi senieji parko medžiai, svarbiausiose perspektyvose išryškinti peizažinio parko bruožai, o pamiškėse, tvenkinių pakrantėse suprojektuoti akcentiniai medžiai, kurie išsiskirs savo lajos forma, lapijos spalva ar žiedais. Parką taip pat numatyta papildyti įvairiais metų laikais žydinčių krūmų masyvais, Lietuvoje ir ypač šiame parke natūraliai sutinkamomis krūmų rūšimis“, – pranešime rašė KPD.
„Panemunės, dar vadinamos ir Gelgaudų, Vytėnų pilies parkas, patektais duomenimis, nebuvo tvarkytas apie 100 metų. Natūralu, kad jis seniai prarado peizažinio parko, koks jis buvo nuo jo įkūrimo laikų – XVII amžiaus, vaizdą. Pastaruoju metu jis labiau priminė savaime susiformavusį lapuočių mišką. Šį parką tvarkyti seniai jau reikėjo. Jis yra įtrauktas į valstybinės reikšmės parkų sąrašą, - sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
– Šis projektas yra geras lėšų paieškos ir veiksmų sinergijos pavyzdys, tikimės, kad tiek projektą valdantys, tiek jį įgyvendinantys asmenys parodys gražų bendradarbiavimo pavyzdį atskleidžiant ir parko, ir pilies grožį, atveriant jo ryšį su Nemuno slėnio kraštovaizdžiais“.
Savivaldybė projektu džiaugiasi
Jurbarko rajono savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Dainius Večerskas komentare 15min teigia, kad savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Panemunės pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
„Projekto metu numatoma atlikti Panemunės pilies parko tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbus. Viena iš parko tvarkymo veiklų – ir sklypo želdinių tvarkymas. (...) Techninį projektą suderino ir jo veikloms pritarė Panemunių regioninis parkas, Kultūros paveldo departamentas ir kitos suinteresuotos institucijos. Taip pat pažymėtina, kad projekto koncepcija buvo pristatoma Pilies kaimo bendruomenei dar 2018 metais. Bendruomenė projekto koncepcijai iš esmės pritarė“, - teigė D.Večerskas.
Jo teigimu, sklypo želdinių sutvarkymo projekto dalis parengta kvalifikuotų želdinių tvarkymo specialistų ir dendrologų: „Parko želdiniai ilgus metus nebuvo prižiūrimi, buvo tvarkomi tik išvirtę ir nudžiuvę medžiai, šalinamos tik nulūžusios medžių šakos, nebuvo vykdomi medžių genėjimo ir retinimo darbai. Parke labai didelis skaičius savaiminės kilmės medžių ir krūmų, kurie sudaro tankius sąžalynus, užtamsina vertingų medžių pomedžius, nutalžo senų ir vertingų medžių apatines šakas – dėl ko šie praranda savo biologines ir dekoratyvines savybes. Didelis medžių tankumas prisideda prie ligų ir kenkėjų plitimo. Taip pat dideli medžių sąžalynai užstelbia ir kitas vertingąsias parko savybes – apžvalgos aikšteles, pilies vaizdą.
Didžioji dalis želdinių tvarkymo darbų yra kraštovaizdiniai kirtimai, kurie būtini siekiant pašalinti menkaverčius savaiminius želdinius, atkurti panoramas, erdvinę parko struktūrą. Taip pat parke planuojama sodinti naujus medžius, formuoti gėlynus.“
Vertė – daugiau nei 0,5 mln. eurų
Panašiai apie projektą „Panemunės pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ rašoma ir esinvesticijos.lt:
„Projekto tikslas – išsaugoti Panemunės pilies parko vertingąsias savybes ir sudaryti sąlygas visuomenei pažinti ir naudotis parko vertybėmis. Esminė problema, kuriai spręsti planuojamas įgyvendinti projektas – esamos parko būklės neatitikimas jai suteikto apsaugos statuso, vertingų medžių alėjų, grupių, pavienių senų medžių nykimas, tarpusavyje susisiekiančių 5 kaskadinių vandens tvenkinių sistemos pažeidimas, nepakankamas parko teritorijos ekologinės reikšmės įvertinimas, vertingų vizualinių savybių praradimo grėsmė, nusidėvėjusi ar sunykusi viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra.“
Aprašyme nurodoma, kad projekto vykdymo metu bus atlikti archeologiniai, istoriniai, dendrologiniai, hidrologiniai tyrimai, parengti parko techninis ir tvarkybos darbų projektas, kas jau padaryta. Beliko tą projektą įgyvendinti.
„Projektu siekiama kompleksiškai sutvarkyti ir atnaujinti Panemunės pilies parką išsaugant jo kraštovaizdžio savitumą, atskleidžiant ir išryškinant ekologinę, dendrologinę, kultūrinę, estetinę vertę bei pritaikant parką lankymui. Įgyvendinus projektą, sutvarkius želdynus, atnaujinus takelius ir medžių alėjas, išvalius ir sutvarkius kaskadinius tvenkinius, įrengus poilsio zonas bus pagerinta parko želdynų būklė, parko teritorija pritaikyta parko vertybių pažinimui, poilsiui ir lankymui“, – rašoma projekto pristatyme.
Šiam projektui skirta kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.
