2021 02 23

Pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją raginęs garsus kunigas A.Toliatas ginasi nepolitikavęs: norėjau kviesti pasigilinti

Internete pasirodęs garsaus katalikų kunigo Algirdo Toliato raginimas pasirašyti peticiją, kad Lietuvoje būtų neleista ratifikuoti Stambulo konvenciją, sukėlė reakcijų bangą. Kunigas tikina, kad tokiu būdu neplanavo politikuoti, o tik pasidalijo jam atsiųstu laišku. Žmogaus teisių gynėja Birutė Sabatauskaitė sako nesuprantanti, dėl ko prieš smurtą nukreipta konvencija kelia tokias Katalikų bažnyčios atstovų reakcijas.
Kun. Algirdas Toliatas
Kun. Algirdas Toliatas / V.Valuckienės/LMA nuotr.

„Mums reikia laimėti abejojančius Seimo narius, kurie kaip vėtrungės dairosi į įtakų vėjus. Jei parašų skaičius bus 300 000, tai bus didžiulė jėga, labai svarus argumentas.

Kita vertus, aišku ir tai, kad Seimui ratifikavus Stambulo konvenciją ar priėmus partnerystės įstatymą, prezidentas gali juos vetuoti. Bet Jūs matote, kaip jis yra puolamas. Jis turi matyti tautos poziciją. O kaip jis ją pamatys? Reikia balsuoti. Labai svarbu parodyti, kokia yra tautos pozicija“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ragino populiarus katalikų kunigas A.Toliatas.

Tiesa, vėliau jis ėmė aiškinti, kad tokiu būdu nesistengė politikuoti, o tiesiog kvietė diskutuoti.

„Taigi mano pasidalinimas yra kvietimas diskutuojant irtis į gelmę. Ir niekam nieko neprimetu. Tiesiog kaip laisvam ir demokratiškam krašte dalijuosi savo nuomone“, – praėjus trims valandoms po pirmojo įrašo paskelbė A.Toliatas.

15min pavyko susisiekti su dvasininku. Jo teigimu, plačiau apie Stambulo konvencijos ratifikavimą jis nenorėtų kalbėti, nes pasitaręs su vadovais nusprendė, kad bažnyčios pozicija šiuo klausimu jau išsakyta.

„Mano intencija buvo kviesti žmones pasigilinti šia tema. Kadangi gavau pastabų, jog tai skamba labiau kaip agitacija peticijai, nei pasidalijimas Linos laišku (laišku pasidalijo Lina Šulcienė, tai kunigas įrašė feisbuke – red. past.), tą dalį, kurioje kalbama apie peticiją, iškirpau. Daugiau nelabai turiu ką pakomentuoti“, – 15min atsiųstoje trumpojoje žinutėje paaiškino A.Toliatas.

Populiaraus kunigo įrašas sulaukė ir žymių žmonių atsako, plačiau skaitykite čia: Žinomo kunigo pasisakymas supykdė palaikančius LGBT: „Tai yra tikroji bedievystė“.

Žmogaus teisių gynėjai nustebę

Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Birutė Sabatauskaitė reaguodama į A.Toliato įrašą, paragino prisiminti, kad Lietuvoje šiuo metu bažnyčios ir valstybės valdymas yra atskiri.

„Visų pirma, Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Visų antra, ypač pandemijos kontekste mes girdime ir iš Lietuvos katalikų bažnyčios, kaip yra svarbu nesiskaldyti, susivienyti ir rūpintis vieni kitais. Ką aš dabar matau – vieningą kelių organizacijų ir kelių kunigų melagingos informacijos skleidimą apie konvenciją, kuri yra visų pirma skirta apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu“, – kalbėjo B.Sabatauskaitė.

LŽTC direktorės nuomone, viešojoje erdvėje kai kurių katalikų skleidžiama informacija yra neteisinga

LŽTC direktorės nuomone, viešojoje erdvėje kai kurių katalikų skleidžiama informacija yra neteisinga.

„Norisi išreikšti liūdesį ir nusivylimą, kad žmonės, pasinaudodami savo galia, labai gerai suprasdami ką daro, skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Kai aš skaitau viešojoje erdvėje, kai sakoma, kad priėmus šiuos įstatymus „iškils grėsmė mūsų, kaip katalikiškos gimnazijos, egzistavimui, tikėjimo ir sąžinės laisvei“. Tai aš vertinu kaip melagingos informacijos skleidimą“, – kalbėjo B.Sabatauskaitė.

Paskelbė, o paskui pašalino

Cituodama žodžius dėl pavojaus gimnazijos išlikimui LŽTC direktorė turėjo omenyje taip pat pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusį Pranciškonų gimnazijos pareiškimą.

Facebook.com/Pranciškonų progimnazijos platintas įrašas
Facebook.com/Pranciškonų progimnazijos platintas įrašas

Sulaukus daugybės interneto vartotojų reakcijų, šis įrašas buvo pašalintas, palikus paaiškinimą, kad mokykla – ne vieta politinėms diskusijoms.

„Šiandien gimnazijos Facebook puslapyje pasidalijome kapeliono Br. Pauliaus D.Vaineikio OFM nuomone apie rengiamus įstatymų projektus. Manome, jog politinio turinio diskusijoms gimnazijos bendruomenės paskyra nėra tinkama vieta, todėl minėtą publikaciją ištrynėme“, – rašė gimnazija.

15min susisiekus su Pranciškonų gimnazijos kapelionu, šis toliau tvirtino, kad kovą prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą reikėtų tęsti. Atsiųstame komentare jis citavo Bibliją ir teigė, kad homoseksualumas yra nuodėmė. Pateikiame netaisytą kapeliono komentarą.

„Jėzus mus krikščionis moko mylėti Žmogų, bet NETOLERUOTI jo daromos nuodėmės!

Stambulo konvencijos įstatymas ir visi įstatymai, priešingi Dievo nustatytai prigimtinei tvarkai, yra NEGALIOJANTYS!

Visi Krikščionys, bei sveiko proto žmonės TURI TEISĘ ir PAREIGĄ išsakyti savo nuomonę, visomis teisinėmis ir demokratinėmis priemonėmis, KOVOTI, GINTI jaunąją kartą nuo Biblijoje įvardintų nuodėmių bei iškrypimų!“ – rašoma Br. Pauliaus D.Vaineikio OFM atsiųstame komentare.

Bažnyčios pozicija nesikeičia

2018 metais birželio 12 dieną Lietuvos Vyskupų konferencija išplatino kreipimąsi, kuriame teigiama, kad šalies vyskupai nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo, tačiau pasisako prieš smurtą artimoje aplinkoje.

„Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų.

Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą“, – rašoma LVK kreipimesi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis