Gegužės 10 dieną Vilniuje susikūrė bendruomenių, NVO ir seniūnaičių rinkimų komiteto iniciatyvinė grupė, kuri nusprendė dalyvauti kitų metų savivaldybių tarybų rinkimuose sostinėje. Joje – Antakalnio, Burbiškių, Jeruzalės, Naujamiesčio, Naujininkų, Šeškinės, Šnipiškių, Žirmūnų, Užupio bendruomenių, NVO atstovai, taip pat seniūnaičiai.
Komiteto manifeste rašoma: „Mes, daug metų Vilniaus mieste veikiančių vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir seniūnaičiai, konstatuojame, kad rinkimai į savivaldybių tarybas pagal partinius sąrašus nepateisina Vilniaus gyventojų lūkesčių:
- Vilniaus m. savivaldybės taryboje nėra atstovaujama konkrečių gyvenamųjų rajonų ir socialinių grupių interesams;
- partijų kandidatai greitai pamiršta rinkimų pažadus ir įklimpsta į rietenas tarp partijų;
- gyvenamiesiems rajonams lieka tik „trupiniai“ nuo miesto biudžeto, nors dosniai finansuojami abejotinos vertės projektai.“
Tai esą ir yra priežastys, kodėl nuspręsta kurti Vilniaus nepartinį bendruomenių rinkiminį komitetą, kurio pagrindiniai siekiai yra sudaryti galimybę gyventojams išrinkti savo rajono atstovus, jau įrodžiusius, kad sugeba dirbti, taip pat didinti finansavimą konkrečioms rajonų reikmėms, daugiau funkcijų suteikti seniūnijoms.
Nori įtakos miesto gyvenime
Kaip 15min sakė vienas iš šio komiteto iniciatorių, Dvarčionių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Galdikas, tarp jų bus ir su politika susijusių žmonių.
„Tai žmonės, kurie daug metų dirba Vilniaus bendruomenių labui ir kurie žino, ką ir kaip daryti. Bandysime eiti, nes matome, kad kuo toliau, tuo labiau politikai žiūri politinės naudos sau, vyksta politinės rietenos, o žmonės yra paskutinėje vietoje. Mes mokesčius mokame, o turime eiti į savivaldybę ir prašyti, kad kur nors ką nors padarytų. Realiai Vilniaus miesto valdymas yra atitolęs nuo žmonių“, – sakė K.Galdikas.
Jis pateikė patį paprasčiausią pavyzdį: konkrečioje vietoje gyvenanti bendruomenė žino, kad jiems reikia išasfaltuoti vieną gatvę, bet valdininkai nusprendžia ir išasfaltuoja kitą, esančią šalia, neatsižvelgdami į žmonių, kurie važinės ta gatve, pageidavimus. Arba tiesiamas dviračių takas tarp Saulėtekio ir Naujosios Vilnios, kur esą jo nelabai ir reikia, o čia pat žmonės laužo savo automobilius ir negali pasiekti namų.
„Miestas sprendžia, ko mums reikia, nelabai pasitaręs su mumis. Miestiečiai lieka be realios valdžios, įtakos, o sprendžia susirinkę politikai, kuriems įtaką daro ir Seimo nariai, kurie apie Vilniaus gyvenimą iš viso nieko neišmano. Vilniaus taryboje esančios partijos yra susijusios su savo vadais, kurie yra Seime. O Seimo narys iš Telšių sprendžia, ką reikia padaryti Vilniuje“, – kalbėjo K.Galdikas.
Dabartinę Vilniaus tarybą jis pavadino „politinių rietenų lauku“, kuriame sprendžia verslo grupės ir Seimo nariai. „Mes norime, kad bendruomenės daugiau spręstų pačios. Kaip kitose šalyse, tarkim, seniūnaičiai turi daugiau galių. Pas mus seniūnaičiai yra visiškai eliminuoti iš miesto valdymo“, – tikino Dvarčionių bendruomenės vadovas, paminėdamas Lenkiją, kurioje, jo teigimu, seniūnaičiai turi biudžetus – lėšos skiriamos pagal gyventojų skaičių, o bendruomenės pačios sprendžia, kaip tuos pinigus panaudoti.
Apie mero rinkimus galvoja
Konkretaus pavadinimo šis komitetas kol kas neturi. Dar nėra nuspręsta ir tai, ar bus keliamas kandidatas į merus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas po naujų mero rinkimų valdys Vilnių: norinčių lyg ir daug, kandidatų kol kas – vienas
Naujininkų bendruomenės vienas iš kūrėjų ir lyderių, buvęs vidaus reikalų ministras bei Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Melianas sako, kad įvykis dar visiškai naujas, tad apie tai, ar tikrai turės savo kandidatą į merus, dar nežinąs.
„Svarstysime, be jokios abejonės. Mes tik ruošiamės, tik startuojam, bet jau apie 15 atstovų iš įvairių bendruomenių, taip pat NVO pasirašė memorandumą. Bet dar laiko daug, svarstysime, mes manome, kad turėsime savo lyderį“, – sakė A.Melianas.
Anot K.Galdiko, neatmetama galimybė ir paremti kandidatą, kuris nebus iš jų komiteto.
15min praeitą savaitę pranešė apie tai, kad visuomeninį judėjimą, kuris gali tapti pagrindu kitais metais suburti visuomeninius rinkimų komitetus, kuria apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas „tvarkietis“ europarlamentaras Rolandas Paksas kartu su partijos kolega Seimo nariu Petru Gražuliu. Jis vadinsis „Šaukiu aš tautą“ – kaip pagal Bernardo Brazdžiono eiles sukurta Atgimimo laikus menanti Vytauto Kernagio daina.
2015 metų situacija
Situacija, kuri buvo su visuomeniniais rinkimų komitetais 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose, naujojo komiteto kūrėjus turėtų nuteikti gana dviprasmiškai.
Iš vienos pusės keturiuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių ir Klaipėdą, merais tiesioginiuose rinkimuose tapo būtent komitetų atstovai: Visvaldas Matijošaitis Kaune (visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“), Artūras Visockas Šiauliuose (visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“), Rytis Mykolas Račkauskas Panevėžyje (visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“) ir Vytautas Grigaravičius Alytaus mieste (visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“).
Šių politikų vedami komitetai taip pat gavo nemažai balsų ir jų atstovai pateko į tarybas. Tarkim, Alytuje iš 27 tarybos narių 13 išrinkta būtent iš visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai“, „Vieningas Kaunas“ iškovojo 17 mandatų. Dar vienas pavyzdys, kur labai puikiai sekėsi visuomeniniam komitetui, yra Visaginas. Čia garsaus sportininko Jevgenijaus Šuklino vedamas komitetas „Visaginas – tai mes“ iškovojo 9 mandatus iš 25. Į merus šis komitetas savo kandidatų neteikė.
Tačiau kitose savivaldybėse visuomenininkams buvo kur kas liūdniau, visuomeniniai rinkimų komitetai gavo vos po kelias vietas tarybose arba negavo nieko. Vilniuje 2015 metais savo kandidatų nekėlė joks visuomeninis rinkimų komitetas.
