Pareiškėja (Lietuvos pilietė) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą į santuokos sudarymo įrašą neįrašyti vyro pavardės (su vyriška galūne -as). Moteris nurodė, kad užsienio valstybėje sudarė santuoką ir mergautinę pavardę pakeitė į vyro pavardę su galūne -as, užsienio valstybės santuokos sudarymo dokumente nurodyta vyro pavardė su nepakeista galūne.
Klaipėdos apylinkės teismas pareiškimą tenkino – panaikino civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymą santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardę įrašyti su galūne -as, įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę į vyro pavardę su galūne -as ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su naująja pavarde. Apylinkės teismo vertinimu, civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą ir asmens teisę į pavardę.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs savivaldybės apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir moters pareiškimo netenkino.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjos tikslas pasikeisti pavardę vyriška galūne turi būti įvertintas valstybės siekio išsaugoti savo kultūrinį ir kalbinį išskirtinumą kontekste. Teismas išaiškino, kad pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą, o sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi vadovaujantis lietuvių kalbos ir gramatikos taisyklėmis, nacionaliniais teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką (t. y. sulietuvinant). Byloje remtasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, jog moters pavardė iš vyro pavardės gali būti sudaroma su priesaga -ienė arba su galūne -ė, o moters pavardės forma su galūne -as prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisyklėms. Ištyrus bylos medžiagą, konstatuota, kad pareiškėja neįrodė, jog atsisakymas įregistruoti pavardę vyriška galūne sukelia jai ar jos šeimos nariams nepatogumus gyvenimo privatumo kontekste, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie pavardės keitimo užsienio valstybėje užbaigimo procedūras.
Apygardos teismas įvertino ir aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant klausimą dėl pavardės, kuri neatitinka kalbos taisyklių, keitimo būtina nustatyti, ar atsisakymu ją keisti yra užtikrinama interesų – viena vertus, pareiškėjų teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės valstybinės kalbos ir jų tradicijų apsaugos – pusiausvyra.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
