Kitaip, nei pagrobimu, vyras savo dukters dingimų nevadina, nes jau ne pirmą sykį susiduria su neteisėtais teismus pralaimėjusios motinos bandymais savintis, atriboti nuo tėvo vaiką.
Naujoji drama, kuri užvirė pirmadienio vakarą, baigėsi palyginti civilizuotai. Nei antstolių, nei policijos itin aktyvaus įsikišimo neprireikė. Panašu, kad abejotinai, kalbant apie vaiko interesus, iš pradžių pasielgusi jos motina susizgribo ir nutarė elgtis išmintingai. Arba, kaip sako pats dukrą atgavęs tėvas, buvo „paprotinta, prispausta“ socialinių darbuotojų.
15min skelbė, kad išvakarėse mergaitės motina sulaukė patrulių vizito, kai iš ryto nenuvedė dukters į darželį, o vakare negrąžino tėvui. Policija jokių drastiškų veiksmų, paisydama pirmiausia vaiko interesų, nesiėmė, tačiau liko neaišku, kaip mergaitė galės sugrįžti pas tėvą, su kuriuo turi gyventi pagal teismo nustatytą tvarką.
Pareigūnai vilniečiui išvakarėse buvo patarę antradienį kreiptis į antstolius, kad pastarieji fiksuotų vaiko negrąžinimo faktą, savo ruožtu patys buvo pasirengę padėti, jei būtų prireikę jų dalyvavimo užtikrinant saugumą bei vaiko interesus.
Mergaitės tėvas 15min informavo, kad antradienio rytą vėl buvo nuvykęs prie vaiko motinos namų, tikėdamasis, kad moteris persigalvojo ir geranoriškai atiduos mergaitę.
Iš ryto savarankiškai nieko nepešęs, tėvas nenuleido rankų: „Keliauju per instancijas toliau, dukra dar pas motiną...“
Nieko nepešęs, jis atsiduso: „Keliauju per instancijas toliau, dukra dar pas motiną...“
Visgi tėvui teko palaukti tik iki vidurdienio.
Įsisenėjusią įtemptą situaciją tarp šių tėvų seniai stebi Vilniaus miesto socialinės paramos centro (SPC) Pagalbos šeimai skyrius, kurio specialistės kartais stengiasi aktyviai padėti spręsti įvairius konfliktinius susidūrimus. Tokio tarpininkavimo prireikė ir šįkart. Svarbiausia, kad to pakako.
„Įsijungus socialinėms darbuotojoms, gavau SMS iš mergaitės motinos, kad atvažiuočiau pasiimti dukros. Važiuoju, dvi socialinės darbuotojos jau yra pas jas, matyt, paprotino“, – 15min informavo tėvas, o už valandėlės jau patvirtino, kad vaiko atsiėmimo operacija pavyko ramiai ir sklandžiai, netraumavus mažylės.
Suprasti akimirksniu
- Nesutarimai dėl šios mažametės tarp buvusios poros narių, jos tėvų, – seni. Jų įkarštyje anksčiau tarp tėvų buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią dukra palikta gyventi su mama, o tėvui nurodyta prisidėti prie išlaikymo.
- 2019 m. pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dukros globa buvo pavesta tėvui, tačiau apskųstas sprendimas neįsiteisėjo ir tėvui teko laukti.
- 2019 m. rudenį Vilniaus apygardos teismas atmetė mamos apeliaciją, sutikdamas su trim verdikto motyvais, iš kurių bene svarbiausias – kad pas tėvą vaikui geresnės gyvenamosios sąlygos.
- Dukros nuolatinę globą praradusios motinos ir jos advokatės vertinimu, pirmų dviejų instancijų teismai padarė esminių proceso pažeidimų, dėl kurių bylą buvo būtina peržiūrėti Aukščiausiajame Teisme. Tačiau kasacinis skundas net nebuvo priimtas, Aukščiausiajam Teismui motyvavus, kad byla teisėtai ir pagrįstai išnagrinėta tėvo naudai žemesnės instancijos teismuose.
- Pagal teismo nustatytą tvarką, motina su vaiku gali praleisti po du savaitgalius per mėnesį, taip pat dvi darbo dienas per mėnesį, iš anksto sutarusi datas su tėvu.
Kaip skelbta, vaiko negrąžinimą vilnietė tėvui mėgino motyvuoti mergaitės susirgimu ir tuo, kad yra gavusi visai savaitei nedarbingumą dėl dukters priežiūros. Moteris be tėvo žinios pirmadienį perregistravo mažylę iš „tėvo poliklinikos“ į tą, kuri arčiau jos namų.
Vilniečiui tariama dukters liga iškart pasirodė įtartina. Jo žiniomis, rimta diagnozė mažametei buvo nustatyta neatlikus jokio tyrimo.
Vilniečiui tariama dukters liga iškart pasirodė įtartina. Antradienį jis jau spėjo išsiaiškinti, kad rimta diagnozė mažametei buvo nustatyta neatlikus jokio tyrimo.
„Nedarbingumas jau perrašytas man“, – nors tėvui jo dukra neprimena pacientės, vyras rizikuoti nelinkęs ir kol kas pasiryžęs slaugyti dukrą tarsi negaluojančią.
„Mergaitei nieko neskauda, jaučiasi gerai, bet dar važiuosim pas medikus pasitikrinti“, – planavo mažametės tėtis.
-
Istorija Vilniuje – kaip Garliavoje: kaltinimai pedofilija nesutrukdė tėvui prisiteisti dukters
-
Garliavą primenantis tėvų karas dėl mergaitės Vilniuje kaista: kaip policija tirs pranešimą, kad vaikas pagrobtas?
-
Dukters pagrobimu kaltinta motina grąžino dukrą tėvui, kurį ji įtaria pedofilija: „Pasidaviau spaudimui“
15min anksčiau ne sykį yra rašyta apie šią tarpusavio nesutarimų draskomą buvusią šeimą ir mergaitę, tapusią tokios pavojingos situacijos įkaite. Konfliktinės situacijos įkarštyje mažametės tėvas buvo sulaukęs kriminalinių įtarimų ir netgi kaltinimų teisme, tačiau jo kaltė niekuomet nebuvo įrodyta.
Vis dėlto mergaitės motina dukters tėvą visuomet vertindavo kritiškai, kaip ir vyras – savo dukters motiną. Beatodairiškos suaugusiųjų kovos epicentre atsidūrusios mergaitės vaikystė iki šiol nesiklosto saugioje ir sveikoje atmosferoje.
Suprasti akimirksniu
- Tėvas skaičiuoja, kad šiuo metu motina skolinga jam apie 2 000 eurų. Didžioji dalis skolos – visai ne jam priteisti alimentai. Pasirodo, antstoliai jau 3 kartus yra konstatavę, kad motina pažeidė teismo nustatytą tvarką, laiku negrąžindama mažametės tėvui.
- Pirmą kartą teisme sankcijų vilnietė susilaukė tik simbolinių – po 10 eurų baudos už dieną. Tuo metu, kai pažeidimas kartojosi trečią sykį, teismas tai įvertino kaip piktybišką elgesį ir skyrė po 320 eurų už parą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (VTAK) įstaigos vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus 15min anksčiau yra sakęs, kad šis atvejis jam yra žinomas, o tokių istorijų, kai tėvų nesutarimai tęsiasi daug metų ir visos numatytos teisinės procedūros nepadeda realiai užtikrinti vaiko gerovės, pasitaiko neretai. „Deja, iš praktikos galiu pasakyti, pasitaiko neišsprendžiamų situacijų. Arba jos išsisprendžia tik tada, kai vaikui sukanka 18 metų. Teisinių, civilizuotų priemonių užtikrinti vaiko gerovei mūsų valstybėje lyg ir yra, bet kartais tėvai tarsi patys užmiršta, dėl ko jie kariauja, ir vaiko interesas nebėra jų siekiamas rezultatas“, – komentavo VTAK atstovas E.Meilus.
Panašią poziciją yra išsakęs ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis, pabrėžęs, kad „šiuo atveju, deja, tėvai atsisako priimti siūlomą pagalbą“.
