„Aš galvoju, kad tas ir atėjęs yra iš kariškių pusės, nes mes matome, kas vyksta Ukrainoje, kad jei tu laikaisi taisyklių, o priešininkas, oponentas nesilaiko, tai automatiškai gauniesi tokioje, kaip sakoma, lūzerio pozicijoje“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Vaikšnoras.
„Tas ir buvo kartu šnekama, diskutuojama, kad reikia kažką daryti, jei yra politinė valia tą padaryti, aš tiktai už, nes tai mums atriša rankas. (...) Jeigu mes šitą pasidarome, tai būtų paprasčiau“, – teigė jis.
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
Naujoji ministrė Dovilė Šakalienė teigė ketinanti remtis kariniu patarimu.
„Mes jau apsišnekėję (su ministre – BNS) esame, viskas, ką mes diskutuojame ir kas yra plačiai pasakyta, yra apšnekėta ir suderinta“, – sakė R. Vaikšnoras.
Daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių, yra pasirašiusios 1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Konvenciją pasirašiusios šalys sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
