Ar būtų keliami Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio GIPL projektą įgyvendinusios ir techninę priežiūrą atlikusios „Amber Grid“, taip pat patronuojančios valstybinės įmonės „EPSO-G“ atstovų atsakomybės klausimai – apie tai parlamentarai svarsto kur kas atsargiau ir sako, jog apie tai bus galima svarstyti tik pasibaigus teisėsaugos bei kitų institucijų tyrimams.
„Tai yra pamoka mums visiems, paaiškėjus tyrimo rezultatams bus paklausta ir sistemos viduje, kodėl kontrolė nesuveikė ir kas už tai atsakingas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
15min birželio pradžioje publikavo tyrimą „Rusiškos siūlės: europinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio dalis gali tekti ardyti dėl klastočių?“.
15min duomenimis, vis daugiau tyrėjų surinktos informacijos byloja, kad įtarimai apie rusiško braižo klastotes gali pasitvirtinti. Nors dar prieš metus atlikę pirmąjį vidinį tyrimą „Amber Grid“ skelbė išsklaidę abejones ir įsitikinę, kad jungiamosios detalės pagamintos Europos gamyklose.
Neoficialiomis žiniomis, šiuo metu patikrinus dalį GIPL detalių ir teisėsauga, ir „Amber Grid“ jau yra užfiksavę, kad ant kai kurių jungiamųjų alkūnių esantys žymenys yra kito gamintojo, nei nurodoma detalių dokumentuose.
-
„Šiaulių dujotiekio statyba“ GIPL rangovei „Alvorai“ turi sumokėti 160 tūkst. eurų skolą
-
„Amber Grid” kreipėsi į prokuratūrą dėl GIPL jungiamųjų detalių
-
Rusiškos siūlės: europinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio dalis gali tekti ardyti dėl klastočių?
-
Po 15min tyrimo – griežta Prezidentūros reakcija
-
J.Neverovičius: įtarimus reikia išnagrinėti, tačiau GIPL turi veikti nepertraukiamai
-
D.Kreivys: įtarimai dėl GIPL nepriimtini, tačiau jo veiklai ir saugumui poveikio neturi
-
Atliekama Lietuvą ir Lenkiją jungiančio GIPL dujotiekio vidinė diagnostika
N.Biknius trečiadienį šios informacijos nekomentavo.
GIPL kartu su „Alvora“ stačiusi bendrovė Šiaulių dujotiekio statyba anksčiau teigė atlikusi savą tyrimą ir neabejojanti, kad magistraliniame dujotiekyje sumontuotos Rusijos gamyklos „Eterno“ detalės. Nors dokumentuose nurodoma, kad detalės pagamintos Lenkijos ir Rumunijos įmonių gamyklose.
Šiaulių įmonė reikalauja atleisti ją nuo garantinių įsipareigojimų, nes ji negali prisiimti atsakomybės dėl neaiškios kilmės detalių.
„Dabar, mano žiniomis, tyrimą pradeda ir reguliuotojas – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT). Tai turėsime ir prokuratūros, ir VERT, ir vidinį tyrimą. Kai turėsime rezultatus – galėsiu atsakyti į visus klausimus“, – trečiadienį žurnalistams sakė energetikos ministras D.Kreivys.
„Ką daryti, jeigu?“
„Mes kėlėm klausimą esminį – ką daryti jeigu? Jeigu prokuratūra nustatys, kad yra dokumentacijos pažeidimų – (…), ką daryti tada? Visų pirma sankcijos tai įmonei, kuri įgyvendina projektą – rangovams. Visi komiteto nariai, nepaisant skirtingų politinių jėgų, aiškiai pasakėme, kad tokia kompanija turi būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Aišku, mažų mažiausiai atlyginti nuostolius, tai logiškai lengvai padaroma, nes jie saugo tam tikrą garantinį fondą, tą mes turime. Tačiau jeigu blogiausias scenarijus pasitvirtintų – tie įtarimai, tai tuomet būtų kelionė į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tuomet dalyvauti strateginiuose ir nestrateginiuose projektuose būtų neįmanoma“, – po komiteto posėdžio žurnalistams kalbėjo L.Kasčiūnas.
Šiuo metu didžiausias įtarimų šešėlis krinta ant GIPL pagrindinės rangovės įmonės „Alvora“. Teisėsauga aiškinasi, 158 dujotiekio jungiamųjų dalių kilmę. Dalį jų pagal dokumentus esą pagamino Lenkijos įmonė „Tasta Armatura“, dalį – Rumunijos bendrovė „Sara SRL“. Kai kurias detales patiekė ir Latvijos bendrovė „Conti Chemical“.
Vienas esminių klausimų, anot NSGK vadovo, ar, nustačius neatitikimus ar pažeidimus, dujotiekį galima toliau laikyti techniškai saugiu.
„Jeigu situacija pasitvirtintų – tai, aišku, yra labai blogai. Tačiau tada keliame klausimą – ar detalės yra technologiškai patvarios? Galime patikrinti ir atsakyti į šį klausimą. Jeigu patvarios, tada galime pasverti GIPL stabdymą ir tų detalių keitimą, tai yra toks sudėtingas dalykas. (…) Jeigu tik būtų galimybė (ištaisyti – red.) nestabdant GIPL veiklos, kuris dabar yra labai svarbus strategiškai, įmanoma tai padaryti – kodėl ne? Tačiau turime sverti kaštus“, – svarstė L.Kasčiūnas.
„Amber Grid“ vadovas: atsakomybė tektų rangovui
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius taip pat trečiadienį pareiškė, kad jei teisėsaugos tyrimas patvirtintų, jog GIPL dalių dokumentai yra suklastoti – atsakomybė tektų rangovui, t. y. bendrovei „Alvora“.
Klausiamas, kaip galėjo nesuveikti pačios įmonės kontrolės sistema, N.Biknius teigė, jog pati bendrovė šiuo metu atlieka išsamų vidinį tyrimą ir ieško atsakymų ir į šiuos klausimus.
„Labai tuo abejoju, bet tiksliai į šituos klausimus atsakys prokuratūra“, – teigė N.Biknius, 15min paklaustas, ar galėjo valstybės įmonės „Amber Grid“ atsakingi darbuotojai piktnaudžiauti.
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas pareiškė, jog po teisėsaugos tyrimų bus vertinama, kodėl nesuveikė valstybės įmonės rengti rizikų valdymo planai.
„Turėjo būti prevencinė sistema, bet panašu, kad ji nesuveikė. (…) Paprašėme Valstybės saugumo departamento atstovų, kad pateiktų, kokių prevencinių priemonių dar galėtume imtis šiuo metu, kad panašių atvejų nepasitaikytų, ir kokių priemonių galėtume imtis prieš tas įmones, kurios vienaip ar kitaip pasinaudojo tomis prevencinėmis spragomis, kurias mes esame sukūrę, bando klastoti dokumentus ar prastumti prekes iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 15min trečiadienį patvirtino, kad šią savaitę padėjo „neplaninį patikrinimą dėl to, kaip „Amber Grid“ vykdė GIPL dujotiekio dalių bandymus ir tyrimus“. Anot šios institucijos atstovų, tyrimas ateityje gali plėstis.
Su bendrovės „Alvora“ atstovais 15min trečiadienį nepavyko susisiekti.
