„Tačiau siūlymas privatizuoti valstybinius miškus bei leisti jų savininkams riboti žmonių apsilankymus juose mums – o taip pat visuomenei – tikrai nepriimtinas“, – pabrėžia Aplinkos ministerijos vadovas.
G. Kazlauskas primena Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal šią nuostatą natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija yra visuotinę reikšmę turinčios gamtinės vertybės ir jų racionalaus naudojimo bei gausinimo užtikrinimas yra viešasis interesas. Jį garantuoti – valstybės konstitucinė priedermė.
Šiuo metu valstybinės reikšmės miškai užima 1065 tūkst. ha plotą ir sudaro 49,5 % visų šalies miškų. Iš jų ūkiniai miškai užima 758,5 tūkst. ha ir sudaro 71,2 % visų valstybinės reikšmės miškų.
„Privatizavus ūkinius valstybinės reikšmės miškus valstybei išimtine nuosavybės teise priklausytų vos 14,2 % visų šalies miškų. Ar tikrai to norime ir šiuo keliu turėtume eiti?“, – retoriškai klausia G. Kazlauskas.
Daugelyje šalių valstybinių miškų plotai didesni nei Lietuvoje: Latvijoje valstybiniai miškai sudaro 51,2 %, Vokietijoje – 53,6 %, Čekijoje – 60,7 %, Lenkijoje – 83,3 % ir pan. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje valstybiniai miškai neprivatizuojami. Priešingai – daugelyje valstybių miškai iš privačių miškų savininkų net išperkami. Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, įgyvendinamos tos pačios miškų politikos nuostatos, numatančios šalies miškingumo ir valstybinių miškų plotų didinimą.
Aplinkos ministro teigimu, į miškus nederėtų žiūrėti vien per vartotojišką prizmę ar tik kaip į ekonominės naudos šaltinį. Pagal darnaus miškininkavimo principus socialinėms ir ekologinėms miškų funkcijoms suteikiama ne mažesnė nei ekonominė svarba, tam turi būti skiriamas atitinkamas finansavimas.
„Laisvojoje rinkoje sėkmingiau dirbantis ūkinis subjektas yra tas, kuris uždirba daugiau pelno. Tai būtų galima pasiekti ir valstybiniuose miškuose, tačiau yra vienas „bet“: juos valdant yra nustatyta pareiga rūpintis miško gausinimu, priežiūra, veisimu, tvarkymu, saugojimu nuo gaisrų pavojaus ir taip toliau“, – primena G. Kazlauskas.
LLRI teiginiai, esą privatūs savininkai su miškų valdymu susitvarkytų geriau nei valstybė – taip pat diskusijų tema.
„Statistinis šiandieninis privataus miško savininkas – 5 ha valdantis senyvo amžiaus pilietis, dažniausiai gyvenantis toli nuo savo valdomo miško. Toks žmogus tikrai neturi galimybių efektyviai rūpintis mišku, atsodinti iškirstų plotų, tvarkyti kelių, rūpintis priešgaisrine apsauga“, – sako aplinkos ministras.
Dalyje LLRI siūlymų G. Kazlauskas sako pasigendantis objektyvumo, konkretumo, taip pat antrosios pusės motyvų, ekonominių paskaičiavimų ir t.t.
Aplinkos ministerija primena, jog valstybiniai miškai Lietuvoje yra sertifikuoti pagal visame pasaulyje pripažįstamą Miškų valdymo tarybos (FSC) miškų sertifikavimo sistemą. Šis faktas įrodo, kad valstybinių miškų valdytojai miškuose ūkininkauja pagal darnaus miškų ūkio reikalavimus ir tai yra pripažinta tarptautiniu mastu.
Aplinkos ministerija visada skyrė ir ateityje numato skirti didelį dėmesį miškų ūkio efektyvumo didinimui, miškų valdymo tobulinimui, privačių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos tobulinimui, privataus miškų ūkio plėtrai, racionalaus miško išteklių naudojimo užtikrinimui, visų socialinių visuomenės reikmių tenkinimui ir kt.
G. Kazlausko žodžiais, ministerija visuomet pasiruošusi šiuos bei kitus klausimus atvirai svarstyti su socialiniais partneriais bei suinteresuotomis visuomenės grupėmis.
„Visuomet pasisakau už dialogą ir geriausio sprendimo ieškojimą. Tarp LLRI pateiktų pasiūlymų yra nemažai tokių, į kuriuos išties dera atsižvelgti: pavyzdžiui, dėl medienos realizavimo skaidrumo užtikrinimo, efektyvesnio urėdijų darbo, kovos su korupcijos apraiškomis ir pan. Į tai atsižvelgsime ir stengsimės siūlomas priemones įgyvendinti. Tačiau tikrai prieštarausime ketinimams visus be išimties valstybinius miškus privatizuoti, nes tai, mano įsitikinimu, kertasi su visuomenės interesu“, – teigia G. Kazlauskas.
