„Mokslo salos“ atidarymas buvo planuotas šių metų viduryje, vėliau – rugsėjo 1-ąją, tačiau pastato rangos ir ekspozicijos įrengimo darbai užtruko.
Pagal pirminę sutartį, statybų darbai turėjo būti atlikti iki 2023 metų spalio. Keletą kartų jie buvo stabdomi dėl būtinų projekto pakeitimų.
Pirmadienį Nemuno saloje surengta spaudos konferencija, kurios metu unikalų projektą pristatė Kauno vicemeras Andrius Palionis, „Mokslo salos“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė bei architektas Gintautas Natkevičius.
„Ilgai kurtas statinys. Nerealus darbas. Turbūt Lietuvoje pirmas statinys, kuriam buvo organizuotas tarptautinis architektūros konkursas, kurį laimėjo dviejų šalių susijungę architektai, – projekto išskirtinumus vardijo konferencijoje pasirodęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. – Ekspozicijos brangios, virš 5 mln. eurų, jomis gali muziejai keistis. Bandysime tai daryti. Matome potencialą mainytis eksponatais su japonais, lenkais, kroatais, estais.“
15min primena, kad savo vizijas šiame tarptautiniame architektūriniame konkurse pateikė beveik 150 architektų komandų iš viso pasaulio. Laimėjo jungtinės australų ir ispanų pajėgos – „SMAR Architecture Studio“, o įgyvendino projektą lietuviai – „G.Natkevičius ir partneriai“.
„Belieka tikėtis, kad auganti karta nesuniokos, vertins. Kaip mes sakome, čia žais mokslą“, – tikino meras.
Pasak A.Lukaševičiūtės, per visą projekto įgyvendinimo laiką turėta daug pirmų kartų: „Kartais save vadiname startuoliu. Viską darome pirmą kartą, daug atrandame, daug mokomės. Surengtas ne tik pirmasis tarptautinis architektūrinis konkursas, bet ir pastatyta 27 metrų skersmens 250 tonų sverianti ir vos ant vienos sijos besilaikanti disko konstrukcija“.
Lietuva nėra bananų šalis
„Prieš kokį 20 metų prof. urbanistas Algimantas Miškinis jau prognozavo tai, kad miestas, kuris turi dvi upes, jo verslo ir kultūros centras, prie tų upių ims artėti. Mes tą žingsnį jau padarėme su arena, tuomet iškilo verslo centrai. Su „Mokslo sala“ mes jau net įbridom į upę“, – kalbėjo architektas G.Natkevičius.
Jis atskleidė, niekad nemanęs, kad tokie objektai galimi Nemuno saloje, tad įgyvendinus projektą belieka didžiuotis, kad nėra jokių tabu.
Net partneriai australai, kurie statybų metu net nebuvo atvykę, nematė objekto gyvai, neva stebėjosi, kad Lietuva nėra bananų šalis, kad įgyvendino projektą iki galo.
„Gal tik kažkada suprasime, kaip yra svarbu tokio dydžio miestui laikytis žodžio
Visi norėjo savo darbais parodyti šou, pastatyti didingus pastatus. Manau, kad australai nugalėjo todėl, kad jie buvo pakankamai santūrūs. Jie nebandė demonstruoti architektūrinių fejerverkų, kurie dažniausiai baigiasi niekuo – dėl vidinių, finansinių intrigų.
Pastatas savo unikalia architektūra rodo, kaip galima neiššaukiančiai padaryti elegantiškus, santūrius dalykus.
Anksčiau pavydėjome progresyviems Europos miestams, tokiems kaip Roterdamas, stebėdavomės jų projektais. Dabar galime pasidžiaugti patys – prie šio projekto dirbo aukščiausio lygio konstruktorius Mindaugas Vaidelys,“, – džiaugėsi architektas.
