Į vakarinį posėdį atvykęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis iš tribūnos Seimo nariams paaiškino, ar parlamentaro Ramūno Karbauskio teikta pataisa, kuriai jau buvo pritarta rytiniame posėdyje, neapsunkins vaiko teisių apsaugos specialistų darbo ir galimybių atlikti savo pareigą ginant vaikų interesus.
Ministerija Seimo socialinės apsaugos ir darbo komitetui antradienio rytą pabrėžė esminius skirtumus tarp to, ką įstatyme siūlo apibrėžti ji ir ką R.Karbauskis.
Pagal ministerijos siūlomą pataisą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiką iš šeimos gali paimti tada, kai kyla realus pavojus jo fiziniams, psichiniam saugumui, sveikatai, gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą sveikatai.
Tuo metu R.Karbauskio pataisa įtvirtina nuostatą, kad vaiko paėmimas iš šeimos galimas tik tada, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą sveikatai. Kai kyla realus pavojus psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą sveikatai. Kai kyla reali grėsmė gyvybei.
Būtent pastarajai pataisai daugumos balsais buvo pritarta Seime.
L.Kukuraitis pažymėjo, kad pagal naują įstatymo redakciją net ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, jis nepaimamas iš šeimos, o jam pritaikoma laikinoji priežiūra, teikiama pagalba.
„Kalbama apie reikšmingos žalos įdėjimą tik toje vietoje, kai išnaudojame visas pagalbos šeimai priemones ir matome, kad šeima nesitaiso. Tada teismo keliu apribojamos tėvų teisės ir nustatoma vaikui globa. Tik čia kalbame apie reikšmingos žalos aspektą“, – aiškino ministras.
Anot jo, Seimui pritarus R.Karbauskio teiktai formuluotei, išeitų, kad tais atvejais, kai nepasiteisina laikinoji priežiūra, ir sprendžiama, ar apsaugoti vaiką, specialistas turės nustatyti, ar egzistuoja realus pavojus fiziniam ar psichiniam saugumui ar grėsmė gyvybei, ir įvertinti, kokias pasekmes tai ateityje turės vaiko fizinei, psichinei sveikatai ar normaliai raidai.
„Vienas be kito negalės egzistuoti. Jei yra realus pavojus vaiko saugumui ar gyvybei, bet sunku nustatyti, kokias pasekmes tai turės ateityje, vaiko apsaugojimas taptų neįmanomas. Kai įdedame daugiau vertinamųjų faktorių, specialistai turės rinktis, ką apsaugoti – vaiką ar save. To labiausiai norisi išvengti“, – konstatavo L.Kukuraitis.
Reikšmingos žalios įvedimas rizikos, kad mes pateisiname smurtą prieš vaikus, nesukuria.
Jis pristatė reikšmingos žalos sveikatai apibrėžimą. Tai – fizinio, psichologinio, seksualinio smurto prieš vaiką arba nepriežiūros ar smurto stebėjimo, kai vaikas yra smurto liudininkas, pasekmė, pasireiškianti vaiko psichinės, fizinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymui.
„Tai reiškia, kad bet koks vaiko sveikatos sutrikdymas, net jei tai mėlynė, būtų įvertintas kaip reikšminga žala. Reikšmingos žalos įvedimas rizikos, kad mes pateisiname smurtą prieš vaikus, nesukuria. Bet koks sveikatos sutrikdymas laikomas kaip reikšminga žala. Tačiau riziką sukuria atsirandančių daugiau faktorių, kuriuos turės įvertinti darbuotojas.
Specialistai įvardija riziką, kad vertinamųjų faktorių tampa daug: ir realus pavojus, ir numatomos pasekmės. O numatyti jų iš esmės neįmanoma. Nežinome, kokias vienas ar kitas veiksmas sukels psichines ar fizines pasekmes, ypač kalbant apie vaiko raidą. Todėl yra rizika, kad vaiko teisių specialistai gali padaryti vieną ar kitą klaidą, tačiau viską darysime, kad, kaip Seimas benuspręs, klaidų nedarytume“, – užtikrino L.Kukuraitis.
Blokavo priėmimą
Opozicija blokavo įstatymo priėmimą Seimo nariams, esantiems posėdžių salėje, nesiregistruojant balsavimui. Balsavo 67 iš 68 užsiregistravusių Seimo narių: už – 67, balsavusių prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Iššvaistėme galimybę priimti gerą įstatymą, sudėti visus taškus.
Opozicijos lyderė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad nepaisant didelių pastangų ir įdėto darbo kuriant gerą kompromisinį įstatymo variantą, buvo suklupta finišo tiesiojoje: „Pritardami vienai pataisai užkliuvome už paskutinės kliūties.“
Politikė pacitavo Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, kuri sako, kad esant realiam pavojui vaiko psichiniam ar fiziniam saugumui jau neturėtų būti vertinamas ar matuojamas žalos mastas, ką šis pavojus sukėlė ar gali sukelti ateityje. Politikė priminė, kad L.Kukuraitis irgi pripažino, kad sukuriama rizikinga situacija.
„Bijau, kad, jei šiandien pritarsime šiai įstatymo versijai, sukursime situaciją, kai apginti bus galima tik reikšmingai sužalotus vaikus. Skaudančia širdimi nebalsuosiu už šį įstatymą ir man labai gaila, kad iššvaistėme galimybę priimti gerą įstatymą, sudėti visus taškus ir aš nesuprantu, kodėl valdantieji nenorėjo išspręsti problemos, o sudarė prielaidas tolesniam chaosui“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Padarėme didžiulę klaidą“
„Turime išgirsti ministro poziciją, ar jis prisiima atsakomybę už tai, kas buvo nubalsuota. Dėl to frakcijos vardu prašau pertraukos iki vakarinio posėdžio ir prašau iškviesti ministrą, kad jis pasisakytų dėl priimtų pataisų. Dėl to, kad, mieli kolegos, mes ką tik įteisinome nereikšmingą pavojų vaiko sveikatai. Tai reiškia vieną sulaužytą koją. Dėl šios priežasties, jei šis įstatymas bus priimtas, mes rinksime parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą.
Ekspertų išaiškinimas yra labai aiškus: negali būti laipsniuojamas smurtas prieš vaikus, negali būti laipsniuojamas pavojus. Jis yra absoliutus vienetas. Ir, mieli kolegos, šiandien padarėme didžiulę klaidą“, – po balsavimo nuomonę išreiškė parlamentaras konservatorius Gabrielius Landsbergis.
„Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas sako tą patį, ką ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, tą patį, ką ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ir tą patį, ką vaiko teisių apsaugos srityje daugelį metų profesionaliai dirbančios organizacijos: mes susiauriname vaiko apsaugą ir iš esmės įvedame kriterijų, kad vėl būtina nustatinėti, ar kils reikšminga žala.
Kaip mes, kaip Seimo nariai, galime tai ignoruoti? Aš nesuprantu.
Neužtenka tiesiog pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei – būtinai reikia įrodinėti žalą. O žala yra tai, kas nutiks ateityje. Jei vaikas primušamas, bet neaišku, ar turės ilgalaikių sveikatos sutrikimų, vaikui apsaugos poreikio nustatyti nereikia. Mes vėl laipsniuojame ir atsiduriame tokioje pat situacijoje, kokioje buvome su Mindaugo Puidoko pataisomis, kurios, Seimo Teisės departamento vertinimu, prieštarauja Konstitucijai“, – apgailestavo Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Ji pažymėjo, kad institucijos, atsakingos už vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą, sako, jog tai trukdys joms užtikrinti vaiko gerovę.
„Kaip mes, Seimo nariai, galime tai ignoruoti? Aš nesuprantu“, – giliai atsiduso parlamentarė.
Jei Seimo vakariniame posėdyje bus galutinai pritarta visam įstatymui su minėta R.Karbauskio pataisa, ji žada kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę su prašymu vetuoti įstatymą.
„Tai – mojavimas kumščiais jau po mūšio, – įvertino M.Puidokas. – Prezidentė, aišku, visada prieš. Bet atmesim ir veto.“
Socialinės pasaugos ir darbo komiteto pirmininkė, socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė aiškino, kad komitetas antradienio rytą nepritarė R.Karbauskio teiktai pataisai, nes SADM viceministrė Vilma Augienė, pristačiusi ministerijos išvadą, suabejojo, ar susiaurinus sąvoką socialiniai, vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai galės realiai užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę tada, kai vaikui daroma ne reikšminga žala, o paprasčiausia žala.
Visiškai kitaip nei dabar galiojančiame įstatyme sudėliotos galimybės padėti šeimai, tikrai neeliminuojant smurto uždraudimo iš įstatymo.
Visgi R.Šalaševičiūtė nepritaria G.Landsbergio išreikštai pozicijai, kad Seimo nariai, daugumos balsavimu pritarę R.Karbauskio pataisai, įteisino nereikšmingą pavojų vaiko sveikatai.
„Daugelis Seimo narių mėgsta išsakyti savo nuomonę, kuri ne visada yra argumentuota ir pagrįsta. Aš nedrįsčiau pasakyti, kad šiuo įstatymo projektu įteisinamas smurtas. Projektas pirmiausia nukreiptas į pagalbą šeimai, vaikui. Visiškai kitaip nei dabar galiojančiame įstatyme sudėliotos galimybės padėti šeimai, tikrai neeliminuojant smurto uždraudimo iš įstatymo“, – svarstė R.Šalaševičiūtė.
Jos nuomone, priėmus R.Karbauskio pataisą, ramiau galės gyventi šeimos, kurios jaučia, kad turi problemų.
„Vaiko iš karto niekas nepaims. Jam turi būti taikoma laikinoji priežiūra – tai yra visiškai naujas institutas. Tai yra vaiko atidavimas iki dviejų mėnesių šeimos nariams: vyresniems seserims, broliams, seneliams, giminaičiams, artimais emociniais ryšiais susijusiems asmenims. Ir jiems bus mokamos išmokos. Tėvai galės matytis, lankytis. Ir tik po to, kai nepadės visos šios priemonės, kurios bus finansuojamos iš valstybės biudžeto, bus galima paimti vaiką iš šeimos“, – aiškino R.Šalaševičiūtė.
Tėvams bus leidžiama bendrauti su vaikais
Jei pataisos sulauks Seimo narių daugumos palaikymo kito balsavimo Seime metu, įstatyme atsiras nauja „reikšmingos žalos“ sąvoka.
Ji apibrėžiama kaip smurto pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ar psichinės sveikatos, normalios raidos sutrikdymu.
Naujausioje įstatymo redakcijoje sudėti vaiko paėmimo iš šeimos saugikliai, prioritetą teikiant biologinei šeimai. Įtvirtinta, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai arba reikšmingos žalos jo normaliai raidai, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.
Tačiau net vaiką paėmus iš šeimos, biologiniams tėvams bus leidžiama su juo matytis, jei tai nekels pavojaus vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei.
Be to, bus griežtai nustatyta, kiek laiko vaikas iki šešerių metų galės likti be suaugusiųjų priežiūros. Mažamečiai iki 6 metų iki 15 minučių galės būti palikti saugioje aplinkoje su 7–13 metų vaikais, atsižvelgiant į jų brandą ir gebėjimą pasirūpinti.
Susiaurino saugumo sąvoką
Vasarį įstatymo svarstymo stadijoje Seimas bendru sutarimu pritarė saugumo sąvokos susiaurinimui, apibrėžiant jį kaip fizinį ir psichinį saugumą. Be to, nutarta, kad psichologiniu smurtu nebus laikomas tinkamas ir pagrįstas vaikų žinių ir gebėjimų vertinimas.
Pataisose įtvirtinama nuostata, kad esant būtinybei vaiką paimti iš šeimos, procedūra teisme turės būti atliekama žodine tvarka, jei to pageidaus bent vienas iš tėvų. Tais atvejais, kai noras dalyvauti nepareikštas, teisme klausimą dėl vaiko paėmimo bus galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Be to, šeima, susidurdama su problemomis, gali kreiptis ir prašyti paskirti atvejo vadybininką, nelaukiant, kol vaikas bus paimtas ar pradės dirbti mobilioji pagalba, kurios funkcijos dabar labai aiškiai išgrynintos.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai džiaugiasi, kad įstatyme pagaliau atsiras kokybiškos pagalbos prieinamumo principas, prakalbta apie kokybiškas paslaugas – prieinamas ir savalaikes.
Pareiga informuoti tėvus
Europos duomenų apsaugos reglamentas, kuriuo vadovaujasi ne tik valstybinis, bet ir privatus sektorius, labai aiškiai apibrėžia, kaip, kada ir kokius asmens duomenis galima rinkti.
Todėl saugant asmens duomenis, bus apribotos atvejo vadybininko, kuris nėra valstybės tarnautojas, galimybės rinkti informaciją apie šeimą. Neatlygintinai jis galės gauti tik šeimos problemos rėmuose aktualią informaciją iš valstybės, savivaldybės įstaigų, kurios teikia pagalbą šeimai.
Tarnybos turės informuoti tėvus, kai apie juos bus renkami duomenys.
Pataisomis sukonkretinta ir atsakomybė už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Bauda nuo 43 iki 200 eurų grės tik už žinomai melagingus pranešimus.
Mokės vienkartines išmokas
SADM ministro L.Kukuraičio įsitikinimu, kaskart vykstant naujoms diskusijoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo rėmuose nuolat ieškoma balanso tarp vaiko teisių apsaugos ir šeimos saugumo, kad tarnybos neturėtų perteklinio veržimosi į privatų gyvenimą galimybės.
Ministras irgi labai džiaugiasi įstatyme atsiradusiu laikinos priežiūros institutu, užbrėžiančiu tam tikrą buferį iki vaiko paėmimo teismo sprendimu, kai apribojamos tėvų teisės ir pareigos.
„Jei vaiką reikia apsaugoti, pirmiausia ieškome artimiausių žmonių, bet tėvų teisės ir pareigos išlieka. Terminas yra 30 plius 30. Šį laikotarpį tarnybos stengiasi padėti vaikui grįžti pas tėvus. Per du mėnesius specialistai gali išspręsti vaiko laikinumo situaciją, atsižvelgdami į tėvų pastangas“, – 15min pažymėjo L.Kukuraitis.
Be to, jis itin patenkintas atsiradusia galimybe vaikus trumpam priglaudusiems giminaičiams ar kaimynams mokėti vienkartinę išmoką. Tokiu būdu siekiama, kad materialinės aplinkybės netaptų atsisakymo padėti priežastimi.
Įsigalios nuo naujų metų
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Seimas ėmėsi taisyti dar rudenį.
Rodės, kad kompromisas pasiektas, kai vasarį buvo sujungti du alternatyvūs projektai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei parlamentaro Ramūno Karbauskio.
Tačiau R.Karbauskis įregistravo naujų pataisų, kurios buvo integruotos į jungtinį pataisų projektą, o tai sukėlė opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų nepasitenkinimą.
Jei įstatymas bus priimtas, numatyta, kad bendrosios jo nuostatos įsigalios iškart po pasirašymo, o pataisos, susijusios su policijos darbu, paslaugų šeimoms prieinamumu ir finansavimu – nuo kitų metų sausio 1 dienos.
