Terminas „epidemija“ vartojamas apibūdinti aktyvų ligos sklidimą. Tai reiškia nekontroliuojamą protrūkį, tačiau paprastai jis apsiriboja viena šalimi ar vietove. Epidemija vadinamas staigus naujų užsikrėtimų skaičius.
Pandemija apibūdinamas toks ligos proveržis, kai liga plinta tarp žmonių daugelyje skirtingose pasaulio vietose esančių šalių tuo pačiu metu. Iki šiol PSO vengė naudoti terminą „pandemija“ koronaviruso proveržiui įvardinti.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus teigė, kad terminą nutarta vartoti dėl gilaus susirūpinimo „nerimą keliančio neveiksnumo lygio“ viruso atžvilgiu, rašo BBC.
Kas yra pandemija?
Apibūdinimas naudojamas išimtinai užkrečiamoms ligoms, kuomet galima stebėti ligą sparčiai plintant keliose šalyse, užkratą perduodant iš žmogaus žmogui.
Paskutinį kartą pandemija buvo skelbta 2009 metais, kai sparčiai plitęs kiaulių gripas, ekspertų skaičiavimais, nusinešė keliolika tūkstančių gyvybių.
Pandemijos yra kur kas labiau tikėtinos tuo atveju, jei virusas yra visiškai naujas, gali lengvai užkrėsti žmones ir lengvai keliauja iš vieno žmogaus kitam.
Panašu, kad naujasis koronavirusas atitinka visus išvardintus kriterijus.
Kol neegzistuoja jokia nuo naujojo viruso galinti apsaugoti vakcina, stengtis sulaikyti šio sklaidą yra gyvybiškai svarbu.
„The Washington Post“ atkreipė dėmesį, kad nors terminas „pandemija“ gali tarp žmonių pasėti baimę, iš tiesų juo apibrėžiama tai, kaip plačiai yra paplitusi liga, ne jos mirtingumas.
„Manyčiau, vienas iš dalykų, kurį žmonės blogai supranta, kalbant apie pandemijas, yra kad pandemija nėra susijusi su ligos intensyvumu ar atvejų gausa. Šis žodis tiesiogine prasme yra susijęs su geografija“, – teigė Caitlin Rivers, Johnso Hopkinso Sveikatos apsaugos centro epidemiologė.
Kodėl terminas vartojamas dabar?
Vasario pabaigoje PSO vadovas teigė, kad naujasis koronavirusas turėjo potencialo tapti pandemija, tačiau pandemija dar nebuvo skelbiama, nes „mes dar nesame nežaboto pasaulinio viruso plitimo liudininkais“.
Per šį laiką pasikeitė šalių, kurios susidūrė su koronavirusu, skaičius. Užsikrėtusiųjų skaičius beveik siekia 130 tūkst. žmonių 114-oje šalių.
Trečiadienį PSO atstovai atkreipė dėmesį, kad pandemija paskelbta dėl to, kad kai kurios valstybės į viruso sklaidą reagavo itin lėtai ir neadekvačiai.
Retorikos pokyčiai viruso atžvilgiu neturi visiškai jokios įtakos jo sklaidai ir pavojingumui, tačiau PSO tikisi, kad keisis tai, kaip šalys sprendžia koronaviruso problemą.
PSO prašo visų valstybių mobilizuoti ekstremalaus reagavimo mechanizmus, iškomunikuoti žmonėms, kokios yra koronaviruso rizikos ir kaip jie gali apsisaugoti nuo viruso bei atrasti, izoliuoti, ištirti ir išgydyti visus COVID-19 atvejus ir atsekti visus kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu turėjusius žmones.
PSO 2009–2010 metais vykusios kiaulių gripo H1N1 pandemijos metu sudarė šešių pandemijos fazių, pritaikytų būtent kiaulių gripui, sąrašą:
1 fazė. Virusas plinta tarp gyvūnų, juo neužsikrečia žmonės.
2 fazė. Užfiksuotas atvejis, kai tarp gyvūnų plintančiu virusu užsikrėtė žmogus.
3 fazė. Šiuo virusu užsikrečia nedidelės žmonių grupės, pasitaiko ligos platinimo tarp žmonių atvejų.
4 fazė. Virusas plinta tarp žmonių, bendruomenėse vyksta ligos proveržiai.
5 fazė. Liga plinta tarp žmonių bent dviejose valstybėse, esančiose tame pačiame regione.
6 fazė. Pandemijos fazė, kai liga plinta tarp žmonių bent vienoje šalyje, kuri nėra tarp pirmųjų dviejų, kuriose plito liga.