A.Dulkio įsakymu pakeistas Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų sveikatos tikrinimo ir donorų kraujo ir kraujo sudėtinių dalių paėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro dar 2005 m. vasario 4 d.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu šį įsakymą suderino su Nacionaline donorų asociacija, asociacija „Kraujas“, VšĮ Nacionaliniu kraujo centru, Santaros ir Kauno klinikomis.
A.Dulkys įtvirtino naują aprašo priedo – Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų apklausos anketos – redakciją.
Nebediskriminuos homoseksualių asmenų
Iki šiol galiojusioje anketoje vyrų buvo klausiama, ar jie turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų buvo klausiama, ar jų partneris galėtų turėti lytinių santykių su kitais vyrais. Naujoje redakcijoje šių klausimų nebelieka ir klausiama, ar per pastaruosius 6 mėnesius būsimasis donoras turėjo nesaugių lytinių santykių, kaip apibrėžta kraujo donorystės įstaigos mokomojoje medžiagoje.
Iki šiol atsakiusieji į klausimą, ar turėjo lytinių santykių su vyrais, teigiamai, buvo paprašomi palaukti, kol nuo to praeis bent 4 mėnesiai.
„Neabejotinai, tai – didžiulis žingsnis į priekį, kurį Lietuva žengia su kitomis ES ir pasaulio šalimis. Ypač kalbant apie diskriminacinių klausimų, kurie žeidžia homoseksualius vyrus, panaikinimą. Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją, neseniai atliko Olandija, Ispanija ir kitos šalys. Tad pagal ES unifikuotą klausimyną „Transpose“ siūlome Lietuvoje kraujo davimą ir toliau atidėti tik keturiems mėnesiams, bet klausti, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius“, – šį pokytį anksčiau vertino Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.
Pasak jo, toks atidėjimas svarbus, nes ŽIV inkubacinis periodas – 4 mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas. Nors išsivysčiusiose šalyse tai labai reti atvejai, kai užsikrečia pacientai perpilant kraują, tačiau būtina eliminuoti net ir mažiausias rizikas.
NKC teigia, kad šiuo metu klausimų, diskriminuojančių dėl seksualinės orientacijos netaiko Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo 2020 m. balandžio 12 mėnesių ribojimą (laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo) sutrumpino iki 3 mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija. Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos laikotarpį.
Pakeitimų yra ir daugiau
Sveikatos apsaugos ministerijos parengti klausimyno, kurį pildo kraujo paaukoti norintys žmonės ir pagal kurį sprendžiama, ar jie gali tai daryti, pakeitimai lems ir daugiau naujovių. NKC teigimu, bus galima anksčiau duoti kraujo po tatuiruotės darymo ir tiksliau įvertinti virusų plitimo rizikas, pagal donorų pateiktą informaciją apie jų buvimą užsienio šalyse.
Svarbūs pakeitimai laukia ir donorų, kurie pasidarė tatuiruotes. Siūloma taikyti trumpesnį – keturių mėnesių – terminą norintiems paaukoti kraujo po tatuiruotės atlikimo. Dabar tokiais atvejais donaciją siūloma atidėti pusmečiui. NKC medikai galės apsispręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti.
Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų, kurios įneš daugiau aiškumo ir leis tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, nes jie paprastai yra gyvybingi 4–6 mėnesius. Nustačius rizikas, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.
Pavyzdžiui, vietoje abstraktaus klausimo donorui, ar gyvenate užsienyje, kur ir kiek, bus klausiama konkrečiai – ar 4 metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius, jei taip, tai kur. Taip pat bus klausiama, ar buvote išvykę į užsienį per pastaruosius 6 mėnesius, o dabartinio klausimo, ar buvote išvykę į užsienį, nebeliks.
NKC duomenimis, kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo, o per 2020 m. iš viso buvo daugiau nei 62 tūkst. donacijų, kuomet surinkta daugiau kaip 28 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams.
Nacionalinis kraujo centras tikisi, kad šios naujovės leis pritraukti daugiau žmonių, norinčių tapti kraujo donorais ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes, šalies gydymo įstaigose kartais pritrūksta visų grupių kraujo.
ES Teisingumo Teismas įžvelgė diskriminaciją
Draudimas homoseksualiems asmenims būti kraujo donorais daugelyje šalių įsigaliojo po 1983 metų, kai buvo nustatyta, kad ŽIV infekcija galima užsikrėsti per kraują. Tais laikais ŽIV nešiotojai buvo dažniausiai vyrai ir šį užkratą perduodavo vieni kitiems.
2015 m. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas priėmė nutarimą, jog neterminuotas draudimas homoseksualiems ir biseksualiems vyrams tapti kraujo donorais gali būti proporcingas tik griežtos būtinybės atvejais ir jeigu nėra kitų alternatyvų sunkių užkrečiamų ligų perdavimui kraujo recipientams sustabdyti.
ES Teisingumo Teismo nutartyje pažymima, kad Europos Sąjungos valstybės narės yra nepriklausomos priimti sprendimą dėl kraujo donorystės, atsižvelgiant į situaciją konkrečioje šalyje. Vis dėlto teismas pripažino, jog daugelyje ES šalių dėl seksualinės orientacijos homoseksualiems ir biseksualiems vyrams taikomi kraujo donorystės apribojimai yra neproporcingi, diskriminuojantys ir skatina šių asmenų stigmatizaciją visuomenėje.
Pagal ES teisę, asmenims, kurie dėl savo lytinio elgesio smarkiai rizikuoja užsikrėsti sunkiomis užkrečiamomis ligomis, gali būti visam laikui uždrausta kraujo donorystė.
Netiesiogiai užsimindamas apie sveikatos tikrinimo, kaip alternatyvos visiškam homoseksualų donorystės draudimui galimybę, teismas pareiškė, kad „ŽIV įmanoma nustatyti efektyviomis priemonėmis ir taip užtikrinti aukštą recipientų sveikatos apsaugos lygį“.
Jeigu tokių priemonių nėra, Strasbūro teismas turės „išsiaiškinti, ar yra kitų mažiau varginančių metodų, užtikrinančių aukštą recipientų sveikatos apsaugos lygį, nei nuolatinis kraujo donorystės sustabdymas“.
Tokie diskriminuojantys kraujo donorystę reglamentuojantys teisės aktai galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir kitų pasaulio šalių, bet pastaraisiais metais vis daugiau valstybių panaikina tokias nuostatas.
Lietuvoje dar prieš dešimtmetį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo pateikusi išvadą, kurioje teigiama, kad rizikos veiksniu turėtų būti laikomas nesaugus seksualinis donoro elgesys, o ne jo orientacija. Tačiau kraujo donorų apklausoje iki šiol buvo klausiama, ar jie turėjo santykių su vyrais.
