Skulptūrų parkas, užimantis beveik 10 ha ploto teritoriją, bus tvarkomas pagal UAB „Klaipėdos projektas“ 2018 m. parengtą techninį projektą. Darbai vyks 3 etapais.
Pasiūlymo kaina negali viršyti 3 178 300 Eur su PVM. Šios lėšos bus skiriamos iš miesto biudžeto. Savivaldybė pasiliko teisę nesant finansavimo neužsakyti darbų arba užsakyti ne visus. Numatyta, kad sutartis su konkurso laimėtoju galios iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau negu 48 mėn. nuo jos įsigaliojimo. Pasiūlymai elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS, priimami iki š. m. sausio 18 d. 13 val. Siekiant išrinkti geriausią, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį pasiūlymą, konkurso laimėtojas bus renkamas pagal savivaldybės pasirinktus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
„Nepaisant ilgo jau nueito kelio, iki pat šio labai svarbaus projekto įgyvendinimo pabaigos turime įdėmiai klausytis ir vertinti visus vis dar girdimus siūlymus ir pastabas, nes visa tai – klaipėdiečių balsas, linkintis ir norintis gero to paties projekto įgyvendinimui. Ir jei dar išlieka sprendimų ar sprendinių, kuriems reikalingas kompromisas, nebėkime nuo jo – tarkimės, bendradarbiaukime, tobulinkime ir tobulėkime“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Skulptūrų parkas yra unikali, sudėtinga teritorija: tai – miesto parkas, istorinės kapinės, skulptūrų ekspozicija, seni medžiai, kuriuos reikia tvarkyti ir kt. Vieni Skulptūrų parką mato kaip pasivaikščiojimų ir iškylų vietą, kitiems ši vieta reiškia kapines. Įvertinus visas šias aplinkybes reikėjo surasti tokius sprendimus, kurie tenkintų visas puses.
„Šis projektas buvo patvirtintas po daugybės visuomeniškai aktyvių klaipėdiečių diskusijų ir kompromisų, kuriuos įvairių sričių miesto žinovai ir patriotai padarė, suprasdami šio projekto įgyvendinimo Lietuvos Klaipėdai svarbą. Ir nors nesutarimų dar yra, tikiu, kad su mums visiems pavyks galutinai susitarti ir įgyvendinti projektą iki 2023 m.“. – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Ieškant optimaliausių sprendinių dėl Skulptūrų parko sutvarkymo, prie šio projekto turimomis žiniomis, patarimais prisidėjo daug žinomų klaipėdiečių: istorinės analizės rengėjas, dizaineris Kęstutis Mickevičius, karo istorijos žinovas Egidijus Kazlauskis, kraštotyrininkas Vytautas Tamošiūnas, istorikai doc. dr. Vacys Vaivada ir Dainius Elertas, restauratorius, visuomenininkas Dionyzas Varkalis ir kiti, aktyviai įsitraukė visuomenė. Iškalbingas faktas: Kultūros paveldo departamentas pastabų techniniam projektui neturėjo ir jį suderino iš pirmo karto. Yra išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Darbai Skulptūrų parke vyks trimis etapais. Pirmajame etape numatyta sutvarkyti pėsčiųjų takus, esamas vaikų žaidimo ir krepšinio aikšteles, įrengti naują apšvietimą, laistymo sistemą, vaizdo stebėjimo kameras, mažosios architektūros elementus (suolai, šiukšliadėžės, dviračių stovai). Tvarkant parką numatyta pašalinti dalį medžių – pirmiausia tuos, kurie trukdo sutvarkyti takus, iš viso 55 medžių kamienus. Senieji takai bus atkurti parke netoli Trilapio g. – ten, kur yra tankiausiai suaugę medžiai, didelė dalis jų – savaiminiai. Vėliau bus pašalinta ir daugiau parko medžių. Kiek ir kokių medžių iškirsti yra pasiūliusi techninio projekto bendraautorė, želdinių dalį parengusi Rita Goliakovienė, viena žinomiausių kraštovaizdžio architektų Klaipėdos krašte. Techniniame projekte nurodyti šalinamų medžių kiekiai du kartus mažesni, nei buvo numatyta galiojančiame teritorijos detaliajame plane. Tačiau šalintinų medžių skaičių siekiama dar sumažinti, todėl bus kertami tik tie medžiai, kuriuos būtina pašalinti. Savo rekomendacijas teiks Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurioje – Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius; asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė; KU Botanikos sodo vyresnioji mokslo darbuotoja, želdinių ekspertė doc. dr. Rita Nekrošienė, taip pat – savivaldybės Aplinkosaugos, Paveldosaugos ir Miesto tvarkymo skyriaus specialistai.
Antrajame darbų etape numatyta atkurti simbolinius istorinius vartus prie K. Donelaičio ir Liepų g., suremontuoti gynybinį šansą S. Daukanto g. 40C, sutvarkyti mecenatų Gerlachų šeimos kapavietę. Bus pagerbti Lietuvos kariai, žuvę tarpukaryje, ir Pirmojo pasaulinio karo metu senosiose miesto kapinėse Skulptūrų parke palaidoti prancūzų, lenkų ir belgų belaisviai. Kvartale prie Trilapio g. bus įrengta istorinės atminties vieta – memorialas. Šioje vietoje bus eksponuojami antkapių akmenys, paminklai, kurie buvo rasti ardant sovietmečiu pastatytus karinio miestelio pastatus dabartiniame Klaipėdos universiteto miestelyje.
2023 m. sukaks 100 metų nuo Klaipėdos sukilimo 1923 metais, kai Klaipėda atiteko Lietuvai. „Istorinės miesto kapinės yra svarbios šiai datai, nes čia yra ir paminklas sukilimo dalyviams (kai kurie jų čia ir palaidoti), ir įvairūs miesto minėjimai tarpukariu vykdavo šioje sakralioje vietoje, čia prasidėdavo miesto svečių pažintis su miestu. Tikimės, kad parkas iki to laiko bus sutvarkytas“, – sakė savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, atkreipęs dėmesį, kad istorinės kapinės domina ir tarptautinę bendruomenę. Be to, 2020 m. suėjo 200 m. nuo senųjų kapinių įkūrimo.
Trečiame darbų etape bus įrengta veja, gėlynai, sodinami medžiai ir krūmai, įrengti informaciniai stendai. Parkas bus aptvertas 1,10 – 1,20 m aukščio dekoratyvine tvorele. Antrą ir trečią darbų etapus numatyta vykdyti vienu metu. Lygiagrečiai bus vykdomi archeologiniai tyrimai. Jų metu numatyta surinkti ir kapinių teritorijoje perlaidoti rastus palaikus.
Darbų eiliškumas ir apimtys dar gali pasikeisti. Kokie darbai bus atliekami Skulptūrų parke, spręs speciali projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūros grupė, kurioje yra 15 narių.
Kaip rašoma pranešime, šis projektas – nemenkas iššūkis miesto valdžiai, pasiryžusiai pradėti įgyvendinti ne kartą svarstytą ir atidėtą, didelio visuomenės dėmesio susilaukusį projektą. Parko želdinių tvarkymo tikslas – apsaugoti istorinius ir vertingiausius parko medžius, kurie skursta dėl tankiai užaugusių savaiminių medžių. Net ir medžių šalinimui besipriešinantys „žalieji“ miesto aktyvistai yra pripažinę, kad parką reikėjo tvarkyti dar prieš kelis dešimtmečius.
