Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanojimas skirtas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei Daliai Satkauskytei už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai“, pranešė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys.
Fizinių mokslų srityje apdovanotos dvi mokslininkų grupės.
Vilniaus universiteto mokslininkams Aldonai Beganskienei, Aivarui Kareivai apdovanojimas skirtas už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose“, Fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininkams Gediminui Niaurai, Albertui Malinauskui – už ciklą „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje apdovanojimas už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas“ skirtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkei Jurgai Bernatonienei.
Taip pat šioje srityje apdovanoti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Regina Gražulevičienė ir Audrius Dėdelė už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos“.
Technologijos mokslų srities apdovanojimas už eksperimentinės plėtros darbą atiteko mokslininkų grupei iš Fizinių ir technologijos mokslo centro – Gediminui Račiukaičiui, Mindaugui Gedvilui, Pauliui Gečiui. Jie apdovanoti už darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos: po dvi premijas humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse bei viena technologijos mokslų srityje.
Šįkart skirtos šešios premijos.
Šiemet nuspręsta neteikti vieno apdovanojimo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, kur sulaukta didžiausios konkurencijos. Detalesnių sprendimo motyvų, pasak J. Banio, nėra galimybės atskleisti dėl konfidencialumo reikalavimų, tačiau jis patvirtino, kad kartais rasti sutarimo komisijoje nepavyksta dėl griežto balsavimo reglamento.
„Komentuoti negalime, tačiau galiu patvirtinti, kad tikrai buvo labai rimtos diskusijos (...), kartais lemia, kad geri darbai nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, kadangi komisijos nariai lieka prie savo nuomonės“, – sakė jis.
Kartais lemia, kad geri darbai nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, kadangi komisijos nariai lieka prie savo nuomonės.
Anot J.Banio, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje komisijai pateikta 10 darbų, technologijos mokslų srityje – šeši, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų – keturi, fizinių mokslų srityje komisija vertino du darbus.
Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.
Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų pateikimo premijų komisijai.
Viena premija siekia daugiau nei 30 tūkst. eurų, ją gali dalintis keli mokslininkai.
