Laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) penktadienį paskelbė, kad Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui kontingentą Vokietijoje sumažinti 9,5 tūkst. karių. Šiuo metu Vokietijoje dislokuota 34,5 tūkst. karių.
Pasak WSJ, taip pat bus nustatyta sąlyga, kad Vokietijoje bet kuriuo metu laikomų JAV karių skaičius neturi viršyti 25 tūkst. Šis skaičius, apimantis tiek nuolat laikomus, tiek rotuojamus karius, būtų perpus mažesnis negu iki šiol.
Pentagonas šios informacijos nepaneigė ir nepatvirtino.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro tyrėjas Liudas Zdanavičius 15min teigė, kad dalies karių išvedimas iš Vokietijos galėtų būti taktinis žingsnis. Jis atkreipė dėmesį, kad Berlynas nesilaiko įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP – pernai šis skaičius siekė 1,39 proc.
Pasak tyrėjo, nors Vokietija planuoja didinti gynybai skiriamas lėšas, tai vyksta pakankamai lėtai. Ir, nepaisant geros šalies finansinės padėties prieš krizę, neaišku, ar gynybos biudžetas tikrai bus padidintas.
Lietuva neturi ko nerimauti
L.Zdanavičiaus teigimu, saugumo situacija regione priklausytų nuo to, kur būtų išvesti visi ar dalis minimų karių.
„Jei jie atsidurtų Lenkijoje ar net, rotaciniu pagrindu, Baltijos valstybėse, saugumo situacija šiek tiek pagerėtų. Apskritai kuo daugiau JAV karių yra Europoje, tuo Lietuvos saugumo situacija yra geresnė.
Kai šie kariai yra arčiau, iškilus krizinėms situacijoms jie gali pakankamai greitai atvykti. Šios pajėgos veikia kaip atgrasymo faktorius“, – sakė tyrėjas.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 15min atsiųstame atsakyme rašoma, kad karių judėjimas Europoje vyksta nuolat, todėl Lietuva neturi pagrindo manyti, kad anonsuotas karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimas reikštų mažėjantį JAV įsipareigojimą Europos saugumui.
„Lietuva ir toliau yra tikra JAV tolimesnių įsipareigojimų Europos saugumui bei tvirto transatlantinio ryšio tąsa“, – tvirtina KAM.
KAM tikisi, kad ne visi iš Vokietijos perkeliami kariai išvyks iš Europos, tačiau priduria, kad „jokių dvišalių konsultacijų šiais klausimais su Pentagono atstovais nevyko“.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį LRT sakė, kad svarbu „nedramatizuoti“ JAV sprendimo, nes amerikiečių buvimas regione pastaruoju metu auga. Ministro teigimu, Lietuva sveikintų iš Vokietijos išvestų karių dislokavimą Lenkijoje. Šios šalies premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat išreiškė tokią viltį.
Lenkija – viena iš NATO pirmūnių, šiemet gynybai numačiusi skirti 2,1 proc. BVP. Praeitą vasarą susitarta dėl papildomo tūkstančio amerikiečių karių iš Vokietijos į Lenkiją perkėlimo, tačiau subliuško viltys, kad šioje šalyje bus įkurta nuolatinė amerikiečių bazė, kurią siūlyta pavadinti „Fort Trump“.
L.Zdanavičius: „Tai nereiškia, kad JAV išeina visam.“
Pasak L.Zdanavičiaus, net jei WSJ informacija yra teisinga, 25 tūkst. Vokietijoje liekančių karių yra pakankamai daug, be to, lieka visa infrastruktūra. Tyrėjas prognozavo, kad išliks bent dalis bazių, kurias prireikus būtų galima panaudoti.
„Tai nereiškia, kad JAV išeina visam“, – sakė jis.
Laukiama Rusijos reakcijos?
JAV ir Rusijos santykių ekspertas Viktoras Olevičius WSJ sakė, kad „potencialus JAV pajėgų patraukimas į Rytus – iš Vokietijos į Lenkiją – padidins spaudimą Rusijos vakarinėms sienoms ir paskatins matomas Maskvos atsakomąsias priemones“.
Paklaustas, kokia galėtų būti Maskvos reakcija į amerikiečių pajėgų dislokavimą Lenkijoje, L.Zdanavičius atkreipė dėmesį į nuolatinį Rusijos naratyvą, esą ji iš visų pusių yra spaudžiama ir todėl yra priversta reaguoti.
„Nors jos pačios veiksmai sukelia NATO atoveiksmį. Nėra taip, kad NATO skuba spausti Rusiją, tiesiog reikia užtikrinti saugumą Baltijos jūros, Juodosios jūros regione, Lenkijoje.
Rusija nedarys daugiau, nei daro dabar. Ji gali imtis kažkokių demonstratyvių veiksmų, tačiau jau ir taip intensyviai militarizuoja Kaliningrado sritį, joje vykdo aktyvias pratybas, prioritetą skiria Vakarų apygardai“, – 15min sakė L.Zdanavičius.
Panašu, kad penktadienį Vokietija dar nebuvo informuota apie šį sprendimą. Šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sekmadienį paskelbtame interviu sakė, kad santykiai su JAV „yra komplikuoti“, esą Berlynas „įsidėmės“, jei JAV įgyvendins planus išvesti karius.
Buvęs saugumo tarnybos pareigūnas ir mokslininkas Johnso Hopkinso universitete Jeffas Rathke kritiškai vertina tokį galimą JAV žingsnį.
„Tie, kurie mano, kad taip nubaus Merkel, klysta. Svarbu prisiminti, kad JAV pajėgų buvimas Vokietijoje yra skirtas ne Vokietijai ginti. Tai yra platforma, kurioje JAV gali sąveikauti ir paremti NATO sąjungininkes, atgrasyti Rusiją ir projektuoti galią Vidurio Rytuose bei Šiaurės Afrikoje, kai tai yra reikalinga“, – J.Rathke sakė laikraščiui „The Washington Post“.
Karybos ekspertas Aleksejus Leonkovas WSJ sakė, kad įtampa tarp JAV ir Vokietijos dėl pajėgų išvedimo bei kiti faktoriai galėtų padėti Maskvai įgyti svertų stumiant „Nord Stream 2“ projektą.
„Vokietijos ekonomikos augimą stabdė JAV poreikis skirti sankcijas Rusijai už viską. Galbūt čia pamatysime pokytį“, – amerikiečių leidiniui sakė A.Leonkovas.
Tiesa, pastaruoju metu Maskvos ir Berlyno santykiuose papildomų įtampų sukėlė rusų programišių ataka prieš Bundestagą.
