Senjoro rankose – informacinis lapelis, kurį jis gavo pasiskiepijęs antrąja „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze. Neslėpdamas pasididžiavimo jis pasakoja, kad skiepą gavo Santaros klinikose, kartu su Valdu Adamkumi ir Vytautu Landsbergiu.
„Aš – mokslo žmogus, skiepais tikrai pasitikiu. Nuėjus skiepytis man jau po visko įdavė informacinį lapelį, kurį perskaičiau jau tik grįžęs namo. Labiausiai mane suglumino, kad jame parašyta, jog povakcininis imunitetas truks tik 3-6 mėnesius. Tai ką, reiškia, jog turėčiau po 4 mėnesių vėl kreiptis dėl skiepo?“, – klausimą kelia senjoras.
Tai ką, reiškia, jog turėčiau po 4 mėnesių vėl kreiptis dėl skiepo?
Išduotame lapelyje nurodoma, kad 95 procentų atsparumą virusui galima pasiekti praėjus 7 dienoms po antrojo skiepo, įspėjama apie būtinybę ir toliau dėvėti apsauginę kaukę, laikytis rankų higienos.
Taip pat akcentuojama, kad kol kas nežinoma, kiek ilgai povakcininis imunitetas užtikrins apsaugą nuo COVID-19.
„Kol kas yra žinoma, kad tiek natūraliai po ligos įgytas imunitetas, tiek povakcininis imunitetas užtikrinamas bent 3-6 mėnesius“, – rašoma lapelyje.
A.Žvirblio teigimu, toks terminas jį gerokai nustebino, o štai jo broliui tapo argumentu atsisakyti skiepytis.
„Jis ir taip abejojo, o kai išgirdo, kad imunitetas gali išsilaikyti tik tris mėnesius, išvis nutarė nebesiskiepyti“, – apie brolio sprendimą pasakoja senjoras.
Susidaro nevienodas imunitetas
Medicinos mokslų daktaras prof. Saulius Čaplinskas sako, kad lapelyje parašyta informacija – teisinga.
O A.Žvirbliui reikėtų periodiškai atlikti antikūnų skaičių nustatantį testą, kad galėtų būti tikras, jog vis dar turi imunitetą.
„Lapelyje parašė teisingai. Blogai, kad jam nepaaiškino. Paprastai po trijų mėnesių jau gali antikūnų kiekis pradėti kristi. Kai kurie tyrimai rodo, kad po maždaug 72 dienų. Tad kuo stipresnis bus pradinis imunitetas, tuo lėčiau jis išblės. Faktiškai prieš naują sezoną peršalimo ligų jam reikėtų pasidaryti antikūnų testą ir pasižiūrėti. Gali būti, kad jam gali tekti revakcinuotis“, – teigia S.Čaplinskas.
Pasak užkrečiamų ligų specialisto, tikėtina, jog paskiepytus senjorus teks revakcinuoti jau rudenį.
S.Čaplinkas sako, kad kol kas žinoma, kad persirgus koronavirusu imunitetas išlieka tik apie pusę metų ir yra nemažai galimybių, jog pasiskiepijus šis laikotarpis bus panašus.
Tai reikštų, kad prasidėjus naujam peršalimo ligų sezonui sausį paskiepyti ypač vyresnio amžiaus žmonės vėl taps pažeidžiami.
„Gali būti taip, kad tie, kur dabar pasiskiepijo, įsivaizduokime, kad imunitetas išlieka 6 mėnesius. Vieniems gal ilgiau, kitiems – trumpiau. Tai prasidėjus naujam peršalimo ligų sezonui jie praktiškai jau gali nebeturėti imuniteto. Reiškia, kad vėl reikėtų visiems skiepytis“, – komentuoja medikas.
„Daliai žmonių, ypač vyresnių, tas imunitetas gali būti ne toks stiprus“, – akcentuoja S.Čaplinskas.
„Kol kas labai realus scenarijus, kad rudenį turėsime dar vieną COVID-19 bangą. Būtų keista, jei taip nebūtų. Taip greitai virusas neturėtų tapti sezoniniu ir cirkuliuoti kaip paprastas peršalimo virusas. Tai užtruks mažiausiai 3-4 metus, kaip prognozuoja tarptautiniai ekspertai“, – sako jis.
Siūlo išsitirti antikūnus
A.Žvirblį neramina ir kitas reiškinys – tuo metu, kai aplinkui yra besiskundžiančių nepageidaujamais šalutiniais poveikiais po vakcinacijos, jis nepajuto nieko.
Anot senjoro, tai galėtų būti ženklu, kad jam nesusidarė reikiamas imuninis atsakas.
S.Čaplinskas siūlo neskubėti su išvadomis ir atlikti maždaug penkiolika eurų kainuojantį antikūnų kiekį nustatantį serologinį tyrimą.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad nemokamai tokie tyrimai atliekami tik tam tikrų sričių darbuotojams. Susidariusį antikūnų skaičių po skiepo ir praėjus keliems mėnesiams, senjoras turėtų stebėti pats, savo lėšomis periodiškai atlikdamas COVID-19 IgG tyrimą.
„Nebūtina, kad būtų pašaliniai reiškiniai. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms nepageidaujamų reiškinių būna mažiau. Tačiau lygiai taip pat vyresniame amžiuje gali prasčiau formuotis imunitetas.
Jei žmogus nieko nejautė po skiepo, sudėtinga tiksliai atsakyti, dėl kurios iš šių priežasčių taip nutiko. Patarčiau ne mažiau kaip po poros savaičių pasidaryti antikūnų testą, kad būtų galima tiksliai sužinoti. Būtų logiška taip padaryti“ – situaciją komentuoja S.Čaplinskas.
Dėl revakcinacijos spręs vėliau
Ministerijos pateiktame atsakyme 15min nurodoma, kad informacija apie kiekvieną COVID-19 vakciną yra pateikiama preparato charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje.
Ministerija nurodo, kad dėl revakcinacijos bus sprendžiama gavus tikslesnius duomenis iš vakcinų gamintjų.
„Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kokios trukmės apsaugą užtikrina vakcinos nuo COVID-19. Per klinikinius tyrimus paskiepyti žmonės yra toliau stebimi, renkama informacija apie imuninio atsako trukmę. Kai gamintojai pateiks išvadas, bus sprendžiama dėl revakcinacijos, ir gyventojai apie tai bus informuoti“, – rašoma ministerijos atsakyme.