„Pirmiausia aš jį prisimenu kaip rimtos galvos šeimininką – jeigu galima taip nevisiškai zgrabniai pasakyti. Tai yra žmogus, kuris daug žinojo, turėjo puikią atmintį ir mokėjo tuo naudotis“, – 15min pasakojo Č.Juršėnas.
Būtent jis 1996 metais perėmė tuometinės Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) vairą iš A.Šleževičiaus ir vadovavo iki 2001-ųjų, kai ši politinė jėga susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija.
„Smagu būdavo jo klausytis iš Seimo tribūnos, kai jis ar didelį pranešimą darydavo, ar mažesnę kalbą sakydavo. Aiškiai matėsi, kad yra išmanantis ekonomistas ir politikas. Čia yra esminis dalykas“, – prisiminimais apie kolegą dalijosi buvęs politikas.
A.Šleževičius Ministrų kabinetui vadovavo ne visą kadenciją – nuo 1993 iki 1996 metų.
Č.Juršėnas vardina buvusio kolegos nuveiktus darbus.
„Kas buvo konkrečiai padaryta? O prie jo per tuos trejetą metų, kai jis buvo premjeras, buvo padaryta tikrai nemažai. Mes gavome (...) liūdną palikimą iš tos buvusios ankstesnės dešiniųjų sąjūdininkų valdžios. Mes gavome žemyn krentantį BVP, o infliacijos ar hiperinfliacijos kreivė staigiai šovė į viršų. Tai jis gyveno tarp tų dviejų kreivių ir baigiantis mūsų bendro darbo metais kreivės buvo ištiesintos“, – kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas.
„Kai premjeras Vagnorius 1996 metais perėmė valdžią kartu su konservatoriais, jis gavo jau augantį BVP ir smarkiai nukritusią infliaciją. Tai čia yra esminiai dalykai. Žinoma, negalima užmiršti, kad 1993 metais buvo įvestas litas, tais metais, žinoma, daugiausia Algirdo Brazausko rūpestis, bet ir Seimo, Vyriausybės, buvo išvesta buvusi tarybinė, rusų kariuomenė. Buvo padaryti ir kiti rimti darbai, kurie keitė Lietuvą“, – pridūrė jis.
Č.Juršėnas taip pat įvardijo, kad būtent A.Šleževičiaus vadovavimo Vyriausybei metu Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą, paduotos paraiškos dėl stojimo į Europos Sąjungą ir NATO.
„Visa tai yra mūsų bendri darbai ir tas davė rezultatą vėliau. Kitaip sakant, mes padėjome gerą pagrindą būsimoms dešiniųjų Vyriausybėms“, – teigė Č.Juršėnas.
„Rimtas priekaištas“
Vis dėlto Č.Juršėnas prisiminė, dėl ko A.Šleževičiui buvo galima reikšti, kaip jis pats sako, „rimtą priekaištą“.
„Jis kaip specialistas, kaip išmanantis žmogus, kartu su Lietuvos banku neįvertino kaimyninių valstybių bankinių krizių, nes jos kitose šalyse jau buvo iki mūsų krizės. Tai tų išvadų nepadarymas, laikyčiau, kad buvo viena iš jo vadovaujamos Vyriausybės nuodėmių“, – prisiminė buvęs parlamento vadovas.
„Po to ten prisidėjo ir jo indėlio atsiėmimas iš žlungančio banko. Aišku, dešiniųjų toks smagus kąsnis – didžiulis puolimas. Tada mums nieko kito nebeliko, kaip pasiūlyti jam atsistatydinti. Čia buvo visokių peripetijų ir pakankamai daug nesmagumų“, – pridūrė jis.
Prisiminė paskutinį pokalbį
Č.Juršėnas pasakojo, kad paskutinį kartą su buvusiu kolega kalbėjo maždaug prieš metus.
„Kažkokį dalyką aiškinomės. Nors esu ir namuose pas juos buvęs, ir esu vieną tikrai labai gerą darbą padaręs. Aš jam įsiūliau prenumeruoti ir nusipirkti pirmosios išleistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos tomus“, – kalbėjo A.Šleževičiaus bičiulis.
„Kai visada apsilankau pas ką nors namuose, žiūriu, ar turi jie enciklopediją. Sakau Adolfui – tu tikrai nesi biednas, užsiprenumeruok. O jis sako – aš viską iš karto perku. Jam rūpėjo žinojimas, jis ieškojo priemonių, kurios gali užtikrinti tam tikrą žinojimą, o enciklopedijos tam labiausiai tinka“, – pasakojo Č.Juršėnas.
Anot jo, pastaruoju metu A.Šleževičius sirgo, o po premjeravimo užsiėmė verslu.
Č.Juršėnas taip pat pasakojo pastaruoju metu apie politiką su buvusiu bendražygiu nekalbėjęs.
„Politiniai reikalai domino, bet jau ne taip jie mums rūpėjo“, – pabrėžė buvęs vienas svarbiausių Lietuvos pareigūnų.
