Kaitinant saulei žmonės nerimastingai stoviniavo laukdami, kol pagaliau bus įleisti į prezidentūros kiemelį. Didžioji dalis rankose laikė baltas gėles, daugiausia – rožes. Žmonių minioje buvo ir ne tokių žymių Socialdemokratų partijos atstovų. Vienas iš pirmųjų pareikšti pagarbos mirusiam prezidentui A.Brazauskui atėjo buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Vilmantas Drėma, praeityje garsus choreografas Algis Stravinskas, pramogų pasaulio atstovė Greta Šapkaitė.
Nors už vartų laukianti minia buvo didžiulė, eilė išsisklaidė gan greitai – didžiosios dalies žmonių apsaugai neprireikė tikrinti, nes jie nesinešė jokių didelių daiktų. Apie 14.30 val. žmonės tebeėjo į prezidentūrą ištarti mirusiam prezidentui paskutinio „sudie“, tačiau spūsties prie prezidentūros nebebuvo.
15min.lt dalijasi kelių pirmųjų pagerbti mirusio A.Brazausko atėjusių žmonių mintimis.
Vytautas ir Aldona iš Vilniaus
Nuolat su juo varžiausi, kuris patarnaus bažnyčioje mišioms. Visi rėkia, kad A.Brazauskas komunistas, bet jis patarnaudavo mišioms kartu su savo broliu. Aš lenktyniaudavau – jeigu jie neateidavo į bažnyčią, tuomet patarnauti eidavau aš.„Mes apie A.Brazauską buvome pačios teigiamiausios nuomonės. Aš esu kaišiadorietis. Mokiausi beveik kartu su prezidentu, buvau porą metų už jį vyresnis, tad anksčiau baigiau mokyklą. Aš A.Brazauską pažinojau nuo vaikystės. Nuolat su juo varžiausi, kuris patarnaus bažnyčioje mišioms. Visi rėkia, kad A.Brazauskas komunistas, bet jis patarnaudavo mišioms kartu su savo broliu. Aš lenktyniaudavau – jeigu jie neateidavo į bažnyčią, tuomet patarnauti eidavau aš.
A.Brazauskas buvo politikas, kuriuo žmonės pasitikėjo. Jis neabejotinai turėjo charizmą, buvo labai nuoširdus. Kai jį susitikdavau gatvėje, niekada nepraeidavo nepasisveikinęs pirmasis. Pamenu, Nidoje eina A.Brazauskas su visa šeima pro šalį ir man linkteli. Jis jautė, kad esu vyresnis, ir į mane žiūrėjo su pagarba. Čia jo šiltumas. Tai, koks nebuvo Vytautas Landsbergis. Šis visą laiką su ironija.
A.Brazauskas buvo labai protingas, turėjo daug žinių, buvo labai didelis praktikas. Mes kartu ėjome tą kelią – aš, būdamas jaunas specialistas, atvažiavau į Vilnių. Po kelerių metų čia atvažiavo ir A.Brazauskas. Kadangi abu buvome statybininkai, nuolat bendraudavome. Per posėdžius, pasitarimus. Jis mokėdavo tvirtai pasakyti savo žodį.
Bažnyčios sprendimą vertinu negerai. Manau, kad turėjo būti rastas kompromisas.
Algirdas iš Vilniaus
A.Brazauską pažinojau daugiau nei 50 metų. Baigęs institutą, jis atėjo dirbti į energetikos sistemą. 1958 m. jis buvo paskirtas Statybos valdybos viršininku. Nuo to laiko mūsų keliai visą laiką susitikdavo, nežiūrint to, kad jo pareigos vis kilo. A.Brazauskas kuravo energetiką. Šią sritį jis labai mėgo. Kito tokio žmogaus, kuris taip įsigilintų ir aktyviai, labai produktyviai dirbtų, aš nepažįstu.
A.Brazauskas nebuvo ypač griežtas, bet savo geranoriškumu sukurdavo tokią atmosferą, kad būdavo tiesiog nepatogu nepadaryti to, ką pasakė. Užtai visi stengėsi. Labai gaila, kad prarandame tokius žmones.
Miręs prezidentas buvo labai pareiginingas. Jis niekada niekam nemelavo. Visada sakė tiesą, o tai žmones labai paperka. A.Brazauskas neišsisukinėjo iš sunkių padėčių. Kad ir į kokią sunkią padėtį būdavo patekęs, išlaikydavo orumą. Tai labai papirkdavo žmones. Visaip apie jį kalba. Bet pažiūrėkite balsavimo rezultatus – niekas tokių nepasiekė.
Aš nenoriu kištis į Bažnyčios reikalus. Tai jų reikalas. Mano supratimu, tai nepagarba dideliam žmogui.
Ingrida iš visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“
Visi suaugę ir mažesni supranta, kas įvyko ir kas per žmogus buvo A.Brazauskas. Atvykome čia su 24 vaikais iš organizacijos tiesiog norėdami paskutinį kartą pagerbti mirusį prezidentą. A.Brazauską visuomet atsiminsiu kaip entuziastingą, nuolat kupiną energijos asmenybę, kuri tikrai troško permainų tiek Lietuvos žmonėms, tiek pačiai valstybei. Tai tikrai buvo garsus žmogus.
Bažnyčios sprendimas – diskutuotinas klausimas. Yra įvairių niuansų. Arkivyskupija sprendžia savaip, nors žmonėms galbūt atrodo ir kitaip. Nors iš tiesų prieš Dievą, kaip parašyta Biblijoje, visi esame lygūs.
Vilnietė Rita, pagerbti prezidento atėjusi su dviem vaikais ir broliu
A.Brazauskas buvo geras žmogus. Tai pirmas nepriklausomos Lietuvos prezidentas. Man buvo svarbu pagerbti žmogų. Jis buvo tikrai mylimas politikas. Visokių buvo nuomonių, bet jį tikrai mylėjo. Mano nuomone, būtų buvusi pagarba įnešti A.Brazausko karstą į Katedrą.
