Užduodama klausimą, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė priminė, kad duodamas priesaiką prezidentas prisiekia būti visiems lygiai teisingu.
Ji klausė, ar G.Nausėda mano, kad jam tas pavyko, o jei ne, kas keistųsi, jei jis būtų perrinktas.
„Be abejo, visada galima padaryti geriau. Atėjau į politiką iš kito sektoriaus, gal tam tikri mano įsivaizdavimai apie politiką, apie žaidimo taisykles buvo pernelyg romantiški ar net ir naivūs kartais. Susidūręs su politine realybe, turėjau daryti tam tikras korekcijas eigoje. Nepaisant to, noro bendrauti su žmonėmis, matyti žmones, mylėti žmones, kaip tai banaliai beskambėtų, aš stengiausi“, – sakė G.Nausėda.
G.Nausėda teigė, kad kitų prezidento rinkimų kandidatų, dalyvavusių pirmajame ture, išreikšta parama rodo, kad jis turi prielaidas vienyti ir telkti.
„Labai tikiuosi, kad pasibaigus rinkimams gal nuslūgs tas adrenalinas ir gal visiškai įmanoma, kad mes galėsime konstruktyviai ir produktyviai kalbėti taip pat ir TS-LKD. Neturiu jokių išankstinių nuostatų šios partijos atžvilgiu ir net pasakyčiau daugiau, kad užsienio politikos klausimais bazinės nuostatos, pagrindinės nuostatos yra visiškai identiškos“, – kalbėjo G.Nausėda.
G.Nausėda klausė I.Šimonytės, kiek kartų per pastaruosius dvejus metus jai pavyko išvykti į vieną ar kitą Lietuvos regioną, susitikti su to regiono savivaldybės administracija, regiono bendruomene.
„Tikrai neskaičiavau. Nesakysiu tikslaus skaičiaus, reikėtų kalendoriuje susiskaičiuoti, bet tikrai pavyko. Dar daugiau – kadangi mano darbas yra susijęs su visomis savivaldybėmis ir tai, ką Vyriausybė daro, aktualu visoms savivaldybėms tai stengiamės koordinuoti darbus su visais, kažko neišskirdami, kažkam neparodydami specifinio dėmesio. Stengdamiesi, kad visur tie klausimai, kurie turi būtų sprendžiami, būtų sprendžiami“, – atsakė I.Šimonytė.
I.Šimonytė: žmonėms reikia leisti taisyti klaidas
Po 2020 m. rinkimų Ingrida Šimonytė, dar nebūdama premjere, sakė, kad jei visuomenei kyla abejonių dėl vieno ar kito politiko veiklos, politikas turi prisiimti atsakomybę anksčiau, negu kažkokia galutinė instancija pasakys, kad jis kaltas.
Debatus vedusi Nemira Pumprickaitė klausė G.Nausėdos, kaip I.Šimonytei sekėsi įgyvendinti šį pažadą.
„Sekėsi blogai. Tie aukšti politinės kultūros standartai, apie kuriuos kalbėjo konservatoriai prieš 2020 m. rinkimus, jų nebuvo laikomasi“, – atsakė G.Nausėda.
Jo teigimu, ilgą laiką nei vienas ministras nebuvo pakeistas, ir netgi, pavyzdžiui, čekiukų skandalo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsistatydino savo iniciatyva.
„Ji buvo saugoma kaip ir visi kiti eiliniai rajanai. Šita operacija tapo ganėtinai populiari per šitą kadencijos laikotarpį“, – tvirtino G.Nausėda. Jo teigimu, I.Šimonytė deklaravo daugiau negu galėjo įgyvendinti savo realioje veikloje.
I.Šimonytė savo ruožtu teigė, kad įsitikinimas, kad kokį nors politikos procesą gerai ar negerai iliustruoja ministrų kaita ar jos nebuvimas, atspindi požiūrį į žmones.
„Visi daro klaidų. Turbūt prezidentas Gitanas Nausėda daro klaidų, aš tikrai darau klaidų. Bet klausimas, ar duoti galimybę žmonėms taisyti klaidas, ar ne. Čia yra tokio selektyvaus teisingumo.
Čekiukų skandalas, kaip ten bebūtų, buvo aktualus visoms politinėms partijoms, nė viena čia labai gražiai neatrodo. Ir visa politinė bendruomenė turėjo tą klausimą spręsti anksčiau, negu susimotyvavo ir išsprendė.
Mano supratimu, ji pasielgė teisingai, bet pavėluotai. Aš vis dėlto norėčiau, kad tas reiklumas taikomas man, pagal tą principą, kuris reikalauja būti visiems lygiai teisingu, būtų taikomas ir kitiems“, – kalbėjo I.Šimonytė.
G.Nausėda: užsienio politikoje konsensuso siekti reikia nuolat
Taip pat debatų metu N.Pumprickaitė priminė du Gitano Nausėdos 2019 m. rinkiminius pažadus – kurti gerovės valstybę ir visus politikus susodinti prie pokalbių stalo. Ji klausė I.Šimonytės, kaip, jos nuomone, prezidentui sekėsi įgyvendinti pažadus.
„Gerovės valstybė Lietuva yra. Ji buvo tokia iki Gitano Nausėdos, ji tokia bus ir po kelių prezidentų į ateitį. Kas yra gerovės valstybė? Tai tokia valstybė, kuri didžiąją dalį savo perskirstomų lėšų skiria socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai“, – sakė I.Šimonytė.
Jos teigimu, visuomenė visada gali tikėtis geresnių, efektyviau teikiamų paslaugų, reikalauti kokybės, bet Lietuva buvo ir yra gerovės valstybė bei ir toliau šiuo keliu eis.
Atsakydama apie politikų susodinimą prie vieno stalo, I.Šimonytė teigė, kad politika nėra apie vienos nuomonės turėjimą ir to prezidentas neturėtų siekti. Ji priminė, kad valstybėse, kuriose egzistuoja viena nuomonė, kitas viešai sakyti gali būti tiesiog pavojinga ir kad turbūt į tokią valstybę niekas nenori grįžti.
Premjerės teigimu, prezidentas siekti visus susodinti prie vieno stalo turi tik kritiškais atvejais. Kaip gerą tokio atvejo pavyzdį ji paminėjo migrantų krizę, sukeltą Aleksandro Lukašenkos režimo.
„Turėjome puikų susitikimą pas prezidentą, visi politinių partijų vadovai, dėl mūsų užsienio politikos, kuri vykdoma konsensusu. Man atrodo, kad tai buvo proga įtvirtinti įžadus, kas politikoje egzistuoja, bet dėl situatyvių momentų buvo atsiradę dvejonių ar bereikalingų ginčų. Tas puikiai pavyko. (...) Man atrodo, kad tokiais retais, išimtiniais, svarbiais atvejais prezidento iniciatyva yra sveikintina“, – teigė I.Šimonytė.
G.Nausėda padėkojo I.Šimonytei už gerus žodžius.
„Tikrai stengiausi tai daryti. Ne visada apvykdavo, bet manau, kad (...) užsienio politika konstruojama konsensuso pagrindu. Labai tikiuosi, kad taip ateityje ir bus. Bet matome, kad šiek tiek randa išėjimą ir kitas naratyvas. Ir Eduardo Vaitkaus santykinė sėkmė rinkimuose rodo, kad dalis Lietuvos žmonių turi kitokių lūkesčių, kitokių įsivaizdavimų“, – sakė G.Nausėda.
Pasak G.Nausėdos, tai parodo, kad siekti konsensuso ir jį tvirtinti reikia nuolat. Anot jo, užsienio politikos gairių nekvestionavimas svarbus ir sąjungininkams, tokiems kaip Vokietija ar JAV, kurie prisiima didelius įsipareigojimus Lietuvai ir neturi abejoti Lietuvos kryptimi.
Nuomonės dėl komunistų partijos veiklos vertinimo išsiskyrė
Vienas iš debatų stebėtojų klausė kandidatų, ar šie pasisakytų už tai, kad Seimas įstatymu įvertintų Lietuvos komunistų partijos nusikalstamą veiklą Lietuvoje.
„Įstatymo projektas yra Seime. Aš kaip Seimo narė už tą projektą balsavau, tai manau, kad balsuočiau ir toliau, visose stadijose. Matyt, kad tai mano nuomonė, uoseklu, jei kartą balsavau, tai pritariu“, – atsakė I.Šimonytė.
„Reikia prisiminti, kad komunistų partija stovėjo kartu su Sąjūdžiu prie Lietuvos Nepriklausomybės pradžios. Dabar kai kas linkęs tai užmiršti. Mes fokusuojame dėmesį ant Burokevičiaus, Griškevičiaus, bet pamirštame, kad komunistinų partijoje buvo ir tokie žmonės, kaip Laimonas Tapinas, Justinas Marcinkevičius.
Negalima dėti lygybės ženklo tarp žmonių ir urmu nurašyti, pasmerkti. (...) Kuo greičiau atsisakysime skaldymo politikos ir kitaminčių niekinimo, tuo Lietuvoje bus geresnė atmosfera ir lengviau susėsti diskutuoti apie tikrai esmines problemas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Apie kandidatų į eurokomisarus pavardes kandidatai nekalbėjo
Taip pat kandidatai buvo paklausti, ar jie jau turi savo kandidatus į Europos komisarus. I.Šimonytė teigė, kad Vyriausybė kandidatą pateiks, bet apie konkrečias pavardes kalbėti nenorėjo. Ji siūlė palaukti sprendimo dėl naujojo Europos Komisijos pirmininko.
„O tikiuosi, kad pirmininkės, nes noriu tikėti, kad pirmininkė liks ta pati ir tada bendru institucijų sutarimu ir sutarimu su Europos Komisijos pirmininke rasime ir kandidatą, ir jam portfelį“, – sakė I.Šimonytė.
G.Nausėda savo ruožtu pabrėžė, kad procese dalyvauja ir prezidentas. Taip pat jis teigė , kad komisaro skyrimas priklausys nuo situacijos Europoje – nuo to, kada bus patvirtintas Europos Komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, optimistiškai vertinant, tai gali įvykti liepą. Pesimistiškai vertinant – rugsėjį, o tai reikštų, kad komisija bus sudaroma vėlyvą rudenį ir įtaką gali daryti ir Seimo rinkimų rezultatai.
„Suprantu, kad kai kas labai nekantriai laukia ir trypia prie durų nekantraudamas, bet manau, kad tai pirmiausia priklausys nuo paties proceso Europos Sąjungoje ir tada mes turėsime vienokį ar kitokį kandidatą“, – sakė G.Nausėda.
Paklaustas, ką turi omenyje, prezidentas teigė, kad tokių asmenų, kurie trypia prie durų, yra bent trys. Į tai I.Šimonytė atsakė: „Atrodo, ateinu į darbą kiekvieną dieną, bet nieko trypiančio prie savo durų nerandu“.
Kai kuriais klausimais abu kandidatai sutarė. Atsakydami į klausimą, ar Lietuvos mokyklose ugdymas turėtų vykti tik lietuvių kalba, abu kandidatai priminė, kad Lietuvoje egzistuoja tautinės mažumos, kurios čia gyvena daug metų ir turi ugdymą savo kalba.
Ir G.Nausėda, ir I.Šimonytė teigė, kad svarbiau, kad visų mokyklų vaikai pabaigę mokyklą vienodai geriau mokėtų lietuvių kalbą bei turėtų vienodus šansus stoti į universitetus, dirbti, siekti karjeros.
Taip pat abu kandidatai sutarė, kad galėtų būti svarstoma suteikti teisę savivaldos rinkimuose balsuoti asmenims nuo 16 metų, nes tai galėtų padidinti jaunimo domėjimąsi politika ir tuo, kaip veikia valstybė.
Kalbėdami apie tai, ar pritartų vienbalsiškumo principo atsisakymui ES sprendžiant daugiau klausimų (tai reikštų, kad daugiau klausimų ES būtų sprendžiama kvalifikuotos daugumos principu, o ne bendru visų valstybių sutarimu), abu kandidatai į tai žiūrėjo skeptiškai.
Ir G.Nausėda, ir I.Šimonytė kalbėjo, kad nors kartais konsensusą, kai dėl kažko sutarti turi visos valstybės, pasiekti sunku, ne kartą yra buvę ir situacijų, kai Lietuvai toks principas buvo naudingas, o tvirta Lietuvos nuomonė padėjo apginti šalies interesus.
Prezidento rinkimų antrasis ratas vyks gegužės 26 d.