Tradiciškai D.Grybauskaitė metinius pranešimus skaito pirmoje birželio pusėje. Ši taisyklė sulaužyta tik prieš penkerius metus, kai 2014 metais pranešimas buvo perskaitytas kovo mėnesį, prieš prasidedant prezidento rinkimų kampanijai.
Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad D.Grybauskaitė turėtų laikytis per dvi jos kadencijas nusistovėjusių terminų. Metinį pranešimą skaityti nepasibaigus rinkimų maratonui, esą būtų galbūt net nekorektiška.
Vyksta derinimas
Prezidentės Spaudos tarnyba informavo, kad konkreti šalies vadovės metinio pranešimo data dar yra derinama.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė sakė, kad kol kas nežinoma, kada prezidentė galėtų skaityti metinį pranešimą.
„Šiandien dar negaliu pasakyti tikslios datos“, – teigė ji.
Anot R.Baškienės, metinio pranešimo data pirmiausia derinama su prezidentūra. Tada yra planuojama, kada tai įtraukti į Seimo darbotvarkę. „Ir tada jau paskelbiame“, – aiškino ji.
Turėtų laikytis nusistovėjusių terminų
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojos J.Novagrockienės teigimu, D.Grybauskaitė metinį pranešimą turėtų skaityti prieš naujo prezidento inauguraciją. Politologės nuomone, šalies vadovė turėtų išlaikyti tradiciją ir tai padaryti birželio mėnesį.
„Kadangi tarp rinkimų yra labai nedideli tarpai, tai aišku, kad, tarkime, blaškyti rinkėjų dėmesį, nemanau, jog būtų tikslinga“, – kalbėjo ji.
Kadangi tarp rinkimų yra labai nedideli tarpai, tai aišku, kad, tarkime, blaškyti rinkėjų dėmesį, nemanau, jog būtų tikslinga.
Tarprinkiminis laikotarpis metiniam pranešimui skaityti galėtų būti pasirinktas, jeigu būtų tikimasi vienaip ar kitaip paveikti rinkimų rezultatus. „Bet būtų gal netgi nekorektiška politiškai. Man atrodo, kad geriausia būtų išlaikyti tą įprastą laikotarpį“, – mano J.Novagrockienė.
Tonas pašvelnėjo
Politologė pastebėjo, kad D.Grybauskaitės skaityti metiniai pranešimai buvo gana skirtingi. Šiek tiek skyrėsi jų pateikimo stilius, akcentų sudėjimas pirmosios ir antrosios kadencijų metais.
„Pirmosios kadencijos metus gal buvo tonas, akcentai aštresni. Antrosios kadencijos metu jau jaučiasi tam tikras švelnėjimas. Nors, aišku, tų problemų įvardijimas irgi yra pakankamai ryškus. Bet tikrai yra tam tikras jausmas, kad antroje kadencijoje jau švelnesnis tonas eina prezidentės“, – komentavo J.Novagrockienė.
Ji svarstė, kad paskutiniame savo metiniame pranešime D.Grybauskaitė gali apžvelgti ne tik praėjusius metus, bet galbūt ir visą savo vadovavimo valstybei laikotarpį.
Dabar besiklostanti politinė situacija yra pakankamai sudėtinga, pavyzdžiui, dėl pastarųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimų apie galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Tad prezidentė, matyt, kalbės ir apie tai.
Taip pat politologės nuomone, šalies vadovės metiniame pranešime neabejotinai turėtų būti kalbama apie užsienio, saugumo politiką. Pasigirstant kalboms apie galimai artėjančią ekonominę krizę, galima tikėtis, kad D.Grybauskaitė palies ir ekonominį aspektą.
Be to, pranešime gali būti akcentuojami teismų skaidrumo klausimai. Ypač – galimos korupcijos skandalo šviesoje, kai vasario mėnesį buvo sulaikyti aštuoni teisėjai.
Prezidento metinis pranešimas, pasak J.Novagrockienės, yra labai svarbus dokumentas. Viena vertus, tai yra ataskaita už praėjusį laikotarpį, atliktų darbų, iškilusių problemų įvardijimas. Kita vertus, pateikiama ir tam tikra perspektyva, nurodomi iššūkiai ir panašiai.
Įgėlė „valstiečių“ lyderiams
2018 metais skaitytame metiniame pranešime D.Grybauskaitė kalbėjo apie partijų krizę, politinės korupcijos bylą, tai, kad pavyko pristabdyti oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą, apie selektyvią parlamentinę kontrolę ir komisijų vajus, didinančius neteisybės jausmą šalyje.
Tąsyk prezidentė kelis kartus įgėlė „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Nepamiršo ji ir premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimo, kad reikia užmegzti ryšius su Rusija, nei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pamąstymų, jog demokratija – tai kai mažuma klauso daugumos.
Pareiga prezidentui kartą per metus skaityti pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką yra numatyta Konstitucijoje. Kada šalies vadovas tai turi padaryti, nėra nustatyta.
Prezidento metinių pranešimų Seime klausosi ne tik parlamentarai, bet ir Vyriausybės nariai, užsienio valstybių diplomatai, teismų, Seimo atskaitingų institucijų vadovai, merai ir kiti.