Prieš kiek daugiau nei mėnesį įvykę savivaldos rinkimai gerokai pakoregavo Vilniaus miesto tarybos sudėtį. Dalis pastaruosius ketverius metus miestą valdžiusių partijų ir politikų net nepateko į tarybą, kiti rinkėjų palankumo siekė su naujų politinių jėgų vėliavomis.
Atlyginimas – kuklus
Tarybos nario darbas, jeigu politikas neina mero ar vicemero pareigų, nėra itin pelningas užsiėmimas. Tarybos nariams atlygis mokamas už jų darbą posėdžiuose, komitetuose, su rinkėjais.
Vidutiniškai Vilniaus tarybos narys per mėnesį gauna 900 Lt. Taip pat dar turi 600 Lt kanceliarinėms išlaidoms (degalams, telefonui ir pan.), už kurias nuo 2010 metų spalio privalo įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti viešai.
Tuo tarpu meru išrinktas tarybos narys gauna ne tik atlyginimą, siekiantį beveik 5 tūkst. Lt, bet ir disponuoja mero fondu. Jo lėšas miesto galva gali naudoti reprezentacinėms reikmėms, atstovaudamas savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje. Mero fondo dydis šiuo metu yra trys vidutiniai šalies darbo užmokesčiai (6245,40 Lt).
Tikisi dar pavaldyti
Vidutiniškai Vilniaus tarybos narys per mėnesį gauna 900 Lt. Taip pat dar turi 600 Lt kanceliarinėms išlaidoms.Tačiau palyginti kuklūs uždarbiai noro tapti sostinės tarybos nariais neatbaido. Kadenciją baigiantys politikai, nepatekę į naujos sudėties tarybą, tvirtina iš politikos nesitrauksiantys. Vienas tokių – Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis. Taryboje ir vicemeru, ir paprastu jos nariu pabuvojęs politikas tvirtino būsiąs aktyvus visuomenininkas, nes po ketverių metų tikisi vėl dalyvauti rinkimuose ir bandyti atgauti vilniečių pasitikėjimą.
Paprašytas įvertinti pastaruosius ketverius metus, V.Martikonis pajuokavo, kad labiausiai į istoriją ši taryba įeis tuo, kad Artūrui Zuokui nepavyko „perimti valdžios ir įsigyti pakankamai balsų tapti meru.“
„Permaininga buvo ši kadencija, nes per ją pasikeitė net trys merai, o to jau seniai nebuvo. Radikalių, ryžtingų sprendimų, tiek smarkiai pabloginančių, tiek pagerinančių miesto gyvenimą nebuvo. Išvengėme šilumos ūkio nuomos pratęsimo 20-čiai metų, kitų kontraversiškų sprendimų. Bet ir nepastatėme stadiono“, – apgailestavo V.Martikonis.
V.Martikonis įsitikinęs, kad naujai išrinktai tarybai dirbti bus lengviau, tačiau jai patarė mažiau politikuoti. „Miesto tarybos nariai turėtų būti labiau ūkininkai, o ne politikai. Kartais reikia priiminėti tokius sprendimus, kurie būtini miestui, nors jie ir nebus populiarūs. Taip pat reikėtų savivaldybei atsikratyti prievolės nustatinėti paslaugų kainas, nes taryboje dirba politikai, ne specialistai. O kainos mėgsta tikslius skaičiavimus“, – įsitikinęs V.Martikonis.
Apie V.Navicką – tik blogai
Paskutinis šis posėdis bus ir Mišriajai frakcijai taryboje atstovavusiai Jūratei Žeimienei, kuri vienareikšmiškai įvertinti buvusios tarybos darbo nepanoro. Jos žodžiais, merų, politinių krypčių tarybos kadencijos viduryje kaita lėmė, kad kai kurie darbai nebuvo atliekami taip sklandžiai, kaip galima buvo tikėtis.Tai, ką darė V.Navickas, vertinu tik neigiamai. Taip vertinu jį ir kaip vadovą, ir kaip žmogų, – tiesiai rėžė J.Žeimienė.
Anot tarybos posėdžiuose itin aktyviai valdantiesiems oponavusios politikės, neteisingai elgtasi su europiniais pinigais, kai kurie vykdyti projektai nebuvo pirmo būtinumo, sostinė nesugebėjo išbristi iš skolų liūno.
„Kadangi pažįstu abu buvusius merus – tiek Juozą Imbrasą, tiek Vilių Navicką – asmeniškai, tai net nevertindama jų padarytų darbų galiu pasakyti, kad tai buvo visiškai skirtingos asmenybės. Ne viską iki galo ir teisingai gal padarė ir J.Imbrasas, bet tai, ką darė V.Navickas, vertinu tik neigiamai. Taip vertinu jį ir kaip vadovą, ir kaip žmogų“, – tiesiai rėžė J.Žeimienė.
Vilniečių piniginių sargai
Vienareikšmiškai vertinti pastarosios miesto tarybos neskubėjo ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos lyderis Gediminas Rudžionis. Jo teigimu, miesto politikų uždavinys yra siekti, kad būtų ginami vilniečių interesai – jų piniginė. „Labai daug kas kėsinasi į vilniečių pinigus – šilumininkai, vandentiekininkai, nuotekų surinkėjai, komunalinio ūkio bendrovės, kurios atsidūrė privatininkų rankose. Todėl politikai turi tam užkirsti kelią, būdami valdžioje mes tai darėme sėkmingai“, – tvirtino G.Rudžionis.
Anot politiko, būtent jo bendrapartiečių nuopelnas, kad sostinėje pagaliau pradėti tvarkyti kiemai, išasfaltuotos miesto pakraščių gatvės, pastatytas vaikų darželis „Pilaitukas“.
„Užkirtom kelią ir Karoliniškių bei Naujosios Vilnios poliklinikų koncesijoms, šilumos ūkio nuomai dar 20-čiai metų“, – savo gerus darbus vardijo G.Rudžionis, tačiau pernelyg nekritikavo nei buvusių kolegų opozicijoje, nei valdančiųjų.
Nelengvi ketveri metai
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Violeta Podolskaitė sakė, kad šie ketveri metai miesto tarybai buvo nelengvi, nes atsiliepė ekonominė krizė, išryškėjo tokie dalykai, kaip didžiulės skolos. Tačiau, tarybos narės teigimu, jos su kolegomis vykdomi toliau. Tarp tokių V.Podolskaitė paminėjo projektą „Miestai vaikams“, gyvūnų globos klausimus, triukšmo prevenciją.
„Viena pamačiau: jeigu nori dirbti, turi geranoriškumo, gali tai daryti būdamas bet kokioje pozicijoje – ar tarybos narių, ar postą turėdamas. Tik amunicija didėja, darbui gauni kitokį ginklų sandėlį. Taip pat reikia aiškesnės sistemos, kad vienas departamentas, institucija su kita glaudžiau bendradarbiautų“, – dėstė TS-LKD atstovė, išrinkta ir į naująją tarybą.
