Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė tikina, kad ir viešose vietose žmogus nepraranda savo privatumo, todėl fotografai turėtų gauti leidimą jį fotografuoti. Tokiai nuomonei nepritaria Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, jo nuomone, renginių metu neįmanoma gauti kiekvieno asmens sutikimo.
Vilniaus universiteto profesorė, advokatė, besispecializuojanti žiniasklaidos teisės ir žmogaus teisių srityje, doc. dr. L.Meškauskaitė išskiria kelis atvejus, kai žmogaus nuotrauka negali būti viešinama.
„Išimčių išimtis, kai žmogaus atvaizdas pateikiamas žeminančiai. Tais atvejais, kai pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas, atvaizdo viešinti negalima. Taip yra net ir tada, kai tai susiję su visuomenės interesu ar vaizduojamas viešas žmogus“, – pabrėžia L.Meškauskaitė.
Anot advokatės, sąvoka „žeminantis“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl nėra tokių taisyklių, kurios tiktų visais atvejais. Kilus teisiniam ginčui įvertinamos visos situacijos, kontekstas ir pažeminimo lygis. Vis dėlto, pasak L.Meškauskaitės, daug kas priklauso nuo moralinių vertybių.
Norint fotografuoti, reikėtų sulaukti žmogaus leidimo
LŽS pirmininkas D.Radzevičius atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso nuostatose nėra tokių griežtų teiginių, kad būtina gauti kiekvieno žmogaus leidimą publikuoti jo nuotrauką. Anot D. Radzevičiaus, tai būtų ypač sunku padaryti viešų renginių metu.
„Žurnalistai visada stengiasi parodyti renginio mastą, fotografuoja žmones, tikriausiai būtų nelogiška reikalauti kiekvieno kadre esančio žmogaus sutikimo“, – svarsto LŽS pirmininkas.
Anot D.Radzevičiaus, nereikėtų perlenkti lazdos bandant visuomenei įteikti, kad visais atvejais viešose vietose esantys žmonės turėtų reikalauti išimti jų nuotraukas. Jo teigimu, jei nuotrauka nenaudojama reklamos tikslais, nepažeidžiama ir asmens teisė į atvaizdą.
Vis dėlto LŽS pirmininkas sutinka, kad ir viešoje vietoje žmogus neturi teisės fotografuoti, jei kitas aiškiai parodo, kad su tuo nesutinka. D.Radzevičius taip pat pabrėžia, kad reikėtų atskirti viešosios informacijos priemones ir jos skleidėjus nuo kitų žmonių.
„Eiliniai žmonės, kurie nėra žurnalistai, negali tikėtis tokių pat galimybių ir teisių kaip redakcijos. Jei privatus žmogus fotografuoja ar filmuoja kitą privatų žmogų, o vėliau tai viešina, jis turi susitaikyti, kad bus traktuojamas ne kaip žurnalistas, o kaip privatus asmuo“, – pabrėžia D.Radzevičius.
Jis teigia, kad rinkdami informaciją ir fotografuodami žurnalistai tai daro dėl kokio nors viešojo intereso. Eiliniai fotografai nuotraukas viešina dėl kitų tikslų, anot D.Radzevičiaus, dažnai jie įdeda kokį nors komentarą, padaro klaidingas interpretacijas, o toks nuomonės išreiškimas gali būti prilyginamas patyčioms ar kito žeminimui.
Inspektorė G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė nepritaria nuomonei, kad žmogus gali būti fotografuojamas viešoje vietoje, bei tikina, kad ir čia jis nepraranda savo privatumo. Anot G.Ramanauskaitės-Tiumenevienės, žmogus turėtų matyti, kad yra fotografuojamas, jam taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos išreikšti savo valią, ar jis tam neprieštarauja.
„Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis skelbia, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik tada, jei žmogus sutinka“, – primena inspektorė.
G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, tokios sąlygos turėtų būti sudarytos ir viešuose renginiuose – organizatoriai turėtų įspėti dalyvius, kad jie bus filmuojami ar fotografuojami. Jos teigimu, tai reikėtų padaryti parduodant bilietus arba prie įėjimo į renginį.
Pasak inspektorės, jei paviešinta nuotrauka arba komentaras yra žeminančio pobūdžio, tai yra akivaizdus ne tik privatumo, bet galbūt ir Civilinio kodekso ar Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas.
Inspektorė: įstatymai galioja ir socialiniams tinklams
Advokatė L.Meškauskaitė pabrėžia, kad svarbu atskirti viešas ir privačias erdves. Vis dėlto ji aiškina, kad tam tikrais atvejais ir vieša vieta gali būti traktuojama kaip privati.
„Nors kapinės – vieša vieta, tačiau čia žmogus turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį būti su savo sielvartu, norėti, kad jo emocinė būklė būtų gerbiama. Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo bylą, joje laidotuvių procesijoje padaryta nuotrauka buvo pripažinta kaip pažeidžianti privatumą“, – kalba L.Meškauskaitė.
Nors socialiniai tinklai – dar naujovė, tačiau, advokatės teigimu, tie patys teisės aktai turėtų galioti ir ten. Anot jos, socialiniuose tinkluose žmonės patys apsibrėžia viešumo ribas, nusprendžia, su kuo dalijasi savo nuotraukomis ir kita informacija: „Nuotraukos įkėlimas nereiškia, kad ją atiduodi visam pasauliui ir visi gali ja naudotis.“
Pasak advokatės, fotografas neprivalo ištrinti kito žmogaus nuotraukos iš savo socialinio tinklo paskyros net jei šis to paprašo. Tačiau, teigia ji, tai padaryti būtų žmogiška.
„Paprasta žmogiška taisyklė – nereikėtų elgtis taip, kaip nenorėtum, kad kitas elgtųsi su tavimi. Tai paprasta, bet teisinga, todėl vadovaudamasis moralės normomis jis turėtų įsiklausyti į kito norą“, – aiškina L.Meškauskaitė.
Inspektorės G.Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, privatumo apsauga turi veikti ne tik profesionalioje žiniasklaidoje, bet ir socialinių tinklų paskyrose. Dėl to jos manymu žmogus turi teisę kreiptis į socialinio tinklo paskyros valdytoją ir reikalauti, kad jo nuotrauka būtų pašalinta.
„Socialiniams tinklams taip pat galioja ir Visuomenės informavimo įstatymas, ir Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Problema ta, kad socialinių tinklų valdytojai neidentifikuoja savęs kaip viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bei įsivaizduoja, kad socialiniuose tinkluose galima skelbti bet ką. Taip nėra. Įstatymai taikomi ir socialinei erdvei“, – pabrėžia G. Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
L.Meškauskaitė kalba, kad asmens teisė į privatumą Lietuvoje yra gana nauja sritis, tačiau ji džiaugiasi, kad ši teisė sparčiai vystosi ir daugiau žmonių tuo domisi. Advokatė mano, kad tokiam progresui įtakos padarė šiais metais įvykusi asmens duomenų apsaugos reforma.
G.Ramanauskaitė-Tiumenevienė primena, kad pamatęs, jog jo nuotrauka kur nors publikuota be jo sutikimo, pilnametis asmuo turi pats kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių arba teismą. Savo iniciatyva inspekcija dėl garbės ir orumo pažeidimo tyrimų imtis negali.