Mokslininkas kartu su centro kolegomis nuslūgus jūros vandens lygiui vyks įvertinti paskutiniosios ir kartu apskritai šią žiemą pajūrį talžiusių audrų pasekmes.
Tuo tarpu savivaldybės jau vertina sugadintą infrastruktūrą. Aplinkos ministerija žada teikti finansinę paramą praradimams atkurti.
„Panašu į Ervino nuostolius, šis uraganas buvo 2005 metų sausio 8-9 dienos naktį. Smėlio buvo nuplauta apie pusė milijono kubinių metrų. Labiau nukentėjo žemynas, kur nuplauta – 420 tūkstančių kub. metrų, o Kuršių nerijoje – 140 tūkstančių. Šįkart gali būti ir daugiau, tikėtina, nes Kuršių nerija per šią audrą prarado daug smėlio“, – sakė G.Žilinskas.
Žalą vertins kovą
Palyginimui, 1999 m. gruodžio 4 dieną Lietuvos krantus užgriuvęs „Anatolijaus“ uraganas, kurio metu vėjo gūsiai siekė 40,5 m/s greitį, Lietuvos pajūryje nuplovė kone 4 mln. kub. metrų smėlio. Maždaug panašūs praradimai pasiskirstė tiek Kuršių nerijoje, tiek žemyne.
G.Žilinskas neatmeta, jog paskutinė audra, kai vėjo greitis siekė 25,9 m/s (gūsiuose iki 34,8 m/s), gali būti nusinešusi pusę tiek smėlio kiek per Anatolijų. Vandens lygis Baltijos jūroje pastarosios audros metu buvo pakilęs daugiau nei metrą.
„Įsivaizdavimui, kad būtų lengviau suprasti, kiek yra beveik 4 mln. kubinių metrų reikėtų pasakyti, kad visame Kuršių nerijos kopagūbryje nuo Smiltynės iki Rusijos sienos yra apie 20 mln. kubų smėlio“, – paaiškino mokslininkas.
Jo teigimu, prireikė apie dviejų su puse metų kol pajūris atsistatė ir smėlio sankaupos sugrįžo. Taip nutiko ne tik pačios gamtos, bet ir žmonių dėka.
„Krantotvarkos priemonės veikia. Nors žmonės būna pasako, šakomis prieš bangas nepamojuosi, bet šakos skirtos tam, kad padėtų sukaupti smėlį“, – sakė G.Žilinskas.
Vasario pabaigoje arba kovo mėnesį mokslininkas kartu su kolegomis vyks į pajūrį, kur ketina įvertinti audros padarytą žalą. Kad duomenys būtų tikslesni, laukiama kol nuslūgs pakilęs jūros vandens lygis. Žalos įvertinimui Gamtos tyrimų centro darbuotojai tris dienas matavimams paskiria Kuršių nerijai, dar tris praleidžia žemyne.
„Vertiname visą krantą nuo Latvijos iki Rusijos sienos. Kas 800 metrų pajūryje matuojame skersinius profilius, žiūrime, kiek sąnašų, kiek susiaurėjo ar pažemėjo paplūdimys, apskaičiuojame“, – BNS sakė mokslininkas.
Šiai audrai, kaip pastebėjo mokslininkai, joks vardas neprigijo. Danų meteorologinė tarnyba priklausanti Šiaurės Europos audrų vardų suteikimo grupei suteikė „Maliko“ vardą, grenlandų kalba reiškiantį „banga“. Suomijos meteorologijos institutas, nepriklausantis šiai grupei šią audrą įvardijo kaip Valtteri, o Kaliningrado srityje remiantis Berlyno instituto suteiktu vardu ji buvo įvardinta kaip Nadia.
Audros dažnėja, bet ne stiprėja
Anot G.Žilinsko, nors girdima pasisakymų, jog dėl klimato kaitos audros stiprėja ir dažnėja, mokslininkai visgi neįžvelgia esminių stiprėjimo tendencijų. Labiau fiksuojamas audrų pagausėjimas, tačiau ne visos jos daro žalą.
„Klimatas keičiasi, vyksta sumaištis, bet negalėtume sakyti, kad stiprėja. Kitos audros praeina pro šoną. Požymių yra, kad dažnėja, yra stipresnių, bet ne ekstremalių“, – teigė mokslininkas.
G.Žilinskas kartu su kolega Dariumi Jarmalavičiumi peržvelgė pajūryje ir prieš pusšimtį metų siautusias audras. Jau tuomet jų būta itin stiprių. Vėjo greitis 1967 metų audros metu buvo pasiekęs net 50 m/s.
Pasak G.Žilinsko, įtakos audroms turi šiltesnės žiemos, kai nesama stipraus šalčio, Baltijos jūros pakrantė nebeužšąla, leduku nepasidengia ir smėlio paviršius. Anksčiau sukausčius ledui šis išsilaikydavo ir po keletą mėnesių, o dabar tokių žiemų nebesama.
„Ledas užkonservuoja, kopos pasidengia sniegu. Vėliau suveši dėl drėgmės augalija, stabdo smėlį, augina kopagūbrį. Statistiškai būdavo tokių žiemų, kai ir po šimtą dienų sniegas nenutirpdamas laikydavosi. Į ekspedicijas pajūry, pamenu, važiuodavome ir su slidėm važinėdavome“, – kalbėjo G.Žilinskas.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas pajūrio lankytojus ragina šiuo metu būti atsargiais ir kantriais.
„Lankydamiesi pajūryje po savaitgalį praūžusios audros galite pamatyti „suvalgytas“ kopas, išlūžusius laiptus, kitą pajūrio infrastruktūrą. Bangos ir vėjas pasiglemžė tūkstančius metrų apsauginio paplūdimio kopagūbrio, vietomis šlaitai siekia daugiau kaip 8 m aukščio. Todėl visų pirma raginame būti atsargiais ir kantriais, kol įvertinsime visą padarytą žalą“, – ragina parko atstovai.
Ministerija žada finansinę paramą
Lietuvos pajūrio savivaldybės vis dar skaičiuoja praūžusios audros padarytus finansinius nuostolius, sutarta, kad juos atlyginti padės Aplinkos ministerija. Anot aplinkos ministro Simono Gentvilo, informacija apie visame pajūrio ruože padarytą žalą taip pat renkama renkama iš saugomų teritorijų ir urėdijų.
„Žodinis sutarimas yra, savivaldybės paskaičiuos ir informuos apie padarytą žalą. Kol kas matau tik skaičius iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko, ten gali prireikti 200-300 tūkst. eurų, nugriauta trečdalis visų laiptų per kopagūbrį“, – BNS penktadienį sakė ministras.
Regiono savivaldybių atstovai sako, kad didžiausi nuostoliai patirti dėl pajūrio ruožuose įrengtos infrastruktūros sugadinimo.
„Išardyti mediniai takai, laiptai, apžvalgos aikštelė, sporto treniruokliai, iš paplūdimio nuneštas smėlis, atidengti vandens tiekimo tinklai. Žalos daug, bet skaičiai dar neaiškūs“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Olegas Mariničius.
„Mes turime suskaičiuoti audros padarinių atstatymo kaštus, savivaldybės ir mūsų specialistai šiandien tokių skaičių dar neturi. Sunku pasakyti, kokia ta žala bus. Galima skaičiuoti sugadintą infrastruktūrą, takus, kopų tvirtinimus, kopagūbrio žabtvores, klojinius nuo smėlio pustymo, kiek pinigų reikia jų atstatymui“, – sakė kurorto paplūdimius prižiūrinčios bendrovės „Palangos komunalininkas“ direktorius Gediminas Valinevičius.
Stichijos nusiaubtas teritorijas ruošiamasi atkurti iki ateinančios vasaros sezono, Klaipėdoje remonto darbų imtis neskubama, nes pajūryje dar laukiama audrų.
„Dar audros nesibaigė, prognozuojama, kad jų dar bus. Pažadas yra toks, kad bus pagalba iš ministerijos tvarkant tai, tai, kas pakrantėje sugadinta audrų metu. Kai jau tiksliau bus žinoma situacija, susitiksime ir spręsime, kiek mes iš savo biudžeto prisidėsime, kiek pagalbos reikės“, – sakė Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.
