Pernai lapkričio 26-ąją prieš pat laidą „Žinių radijuje“ staiga mirė Seimo narys Julius Veselka. Politikui, buvusiam ekonomikos ministrui, ilgamečiui Seimo nariui buvo 69 metai. J.Veselka susmuko radijo studijoje likus vos minutei iki tiesioginio eterio pradžios, atvykę medikai bandė parlamentarą gaivinti, tačiau nesėkmingai – politikas mirė po patirto širdies smūgio.
Šių metų rugsėjo 30 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė kitas žinomas Lietuvos politikas, buvęs Seimo narys ir kandidatas į prezidentus, gydytojas Kazys Bobelis. 91-uosius metus ėjęs K.Bobelis ne vieną dešimtmetį gyveno JAV, kur aktyviai dalyvavo visuomeninių lietuvių organizacijų veikloje, 1979–1992 metais vadovavo Vyriausiajam lietuvių išlaisvinimo komitetui (VLIK).
Spalio 21-ąją – dar viena netektis Lietuvos politikos pasaulyje: Santariškių klinikose užgeso buvusio Seimo, Vilniaus tarybos nario, liberalo Algirdo Griciaus gyvybė. A Gricius 1996–1998 metais buvo prezidento Algirdo Brazausko patarėjas užsienio politikos klausimais. 1992–1996 m. ir 2000–2004 m. – Seimo narys, 2000–2003 m., 2004–2007 m. ir 2007–2011 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Meno pasaulis per metus taip pat išgyveno ne vieną netektį. Pernai lapkričio 3-ąją eidama 75-uosius po sunkios ligos užgeso lietuvių kino ir teatro legenda Eugenija Pleškytė. Aktorė dirbo Kauno, Vilniaus dramos, Vilniaus jaunimo teatruose, suvaidino ne vieną įsimintiną vaidmenį kine. Už nuopelnus lietuviškam kinui E.Pleškytei 2009-aisiais buvo įteikta „Auksinė gervė“.
Balandį į amžino poilsio vietą minios žmonių lydėjo garsųjį menininką Vytautą Šapranauską. Savo 55-ojo gimtadienio išvakarėse, balandžio 18 dieną, aktorius ir televizijos laidų vedėjas pasitraukė iš gyvenimo. Ne viename Lietuvos teatre suvaidinęs daugybę vaidmenų aktorius vis dėlto ne vienam lietuviui įsiminė būtent iš televizijos ekrano, kur vedė įvairias laidas ir garsėjo savo šmaikštumu.
Taip pat balandį po sunkios ligos Anapilin iškeliavo garsus Lietuvos poetas, eseistas ir vertėjas Marcelijus Martinaitis. Daugiau nei dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui išleidęs poetas, vienas iš Sąjūdžio vadovų eiliniams lietuviams itin gerai buvo žinomas kaip „Kukučio baladžių“ autorius.
Šių metų žiemos pabaigoje Lietuva atsisveikino ir su dar vienu žymiu literatu – rašytoju Mykolu Sluckiu. Jis išgarsėjo romanais „Laiptai į dangų“, „Adomo obuolys“, „Kelionė į kalnus ir atgal“, „Geri namai“, apsakymų ir novelių rinkiniais.
Dar viena skaudi meno pasaulio netektis – rugsėjo 9-ąją mirė garsus lietuvių kino režisierius Arūnas Žebriūnas. 84-uosius ėjusį režisierių pakirto onkologinė liga. A.Žebriūnas žinomas kaip filmų „Gražuolė“, „Paskutinė atostogų diena“, „Riešutų duona“, miuziklo „Velnio nuotaka“ kūrėjas. Atgimimo metais A.Žebriūnas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 2011-aisiais buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Kovo vidury nemažai mįslių užminė ir vienos turtingiausių Lietuvos moterų Irenos Matijošaitienės mirtis. Ji sunkiai susižalojo savo namuose, ankstų rytą nukritusi nuo laiptų. I.Matijošaitienei medikai nustatė kaukolės pamato lūžimą, kraujavimą į galvos smegenis, stuburo juosmeninės dalies slankstelio lūžį, jai atliktos trys neurochirurgins operacijos, tačiau medikų pastangos kovojant dėl moters gyvybės nebuvo sėkmingos.
Birželio pabaigoje, eidama 89-uosius, užgeso ir žinomos gydytojos, publicistės Filomenos Taunytės gyvybė. Garbaus amžiaus moterį pakirto insultas. F.Taunytė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą baigė 1950 metais, dirbo įvairiose medicinos srityse, domėjosi netradiciniais gydymo būdais. Jos parašytos knygos buvo graibstomos, skaitytojai ją mylėjo, o pati F.Taunytė visada garsėjo aštriu žodžiu ir griežta nuomone.
Dar vienas medikas staiga mirė atostogų Norvegijoje metu, tai buvo Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis. Gydytojas mirė nuo širdies smūgio kovo pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki savo 48-ojo gimtadienio. Antakalnio poliklinikai jis vadovavo ketverius metus.
Eidamas 81-uosius metus spalio 30 dieną mirė skulptorius Vladas Vildžiūnas. Pernai skulptoriui V.Vildžiūnui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus, taip pat moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą.
Netikėta ir skaudi nelaimė, kurioje žuvo lietuvis, įvyko ir Pakistane, Himalajuose, ekspedicijos į vieno aukščiausių kalnų pasaulyje, Nanga Parbato, viršūnę metu. Per teroristų išpuolį žuvo dešimt alpinistų iš įvairių šalių, tarp jų ir lietuvis Ernestas Markšaitis. Ne kartą pavojingose situacijose buvęs alpinistas yra sakęs, kad eina į kalnus todėl, kad „jie yra“. „Aš einu į kalnus, nes myliu gamtą, myliu gyvenimą, man tiesiog gera būti kalnuose“, – sakė Ernestas, žuvęs kalnuose, bet ne dėl gamtos stichijos, o nuo teroristų rankos.
