Pagal viešai skelbiamą projektą, gerokai nusidėvėjęs pastatas Sodų g. 23 ir teritorija aplinkui turėtų gerokai pasikeisti – čia suplanuotas viešbutis ir gyvenamieji būstai. Atrodytų, tai turėtų tik džiuginti tiek kaimynus, tiek čia užklystančius vilniečius.
Už medžius susimokės?
Tačiau kai kurie dalykai projektiniuose pasiūlymuose jiems kelia klausimų. Vilnietė Justina S. (pavardė redakcijai žinoma) teigia, kad ji susirūpino visų pirma dėl želdynų.
„Kaip bus su saugomais medžiais?“ – kelia klausimą Justina ir cituoja projektą „Viešbučio ir gyvenamųjų namų Sodų g. 23, Vilniuje, rekonstravimas“: „Sklype inventorizuota 15 medžių, priklausančių 4 rūšims: 5 paprastieji kaštonai, 2 paprastieji klevai, 7 uosialapiai klevai ir 1 kalninė guoba. Projektu numatomas TIK dviejų medžių išsaugojimas ir trylikos medžių šalinimas sumokant kompensaciją, numatytą pagal Želdynų atkuriamosios vertės įkainius.
Viskas paprasta, legalus nusikaltimas, tačiau pinigine kompensacija galimą taip paprastai išpirkti kaltę? O kaip dėl kraštovaizdžio saugojimo ir žaliųjų plotų plėtimo? Kokie Vilniaus savivaldybės prioritetai? Ir kaip visuomenės interesai? Šalia autobusų stotis, oro tarša tikrai didelė, ar tikrai tokie nereikšmingi esantys želdiniai?“
Moteris teigia, kad jai klausimų kelia ir tai, kad kaimynystėje numatytas Strumilos sodas – koks būsiąs patekimas į jį ir ar naujasis projektas kokiu nors būdu nepakenks šiam miesto sumanymui.
Projektu numatomas TIK dviejų medžių išsaugojimas ir trylikos medžių šalinimas sumokant kompensaciją, numatytą pagal Želdynų atkuriamosios vertės įkainius.
Projektas dar nepatvirtintas
Vilniaus miesto savivaldybė ramina: esą savivaldybės tinklalapyje paskelbtas projektinis pasiūlymas tebuvo informacinio pobūdžio. Jis viešintas skatinant gyventojus teikti pastabas ir pasiūlymus, tą jie galėjo padaryti iki spalio 17 dienos.
Žadama, kad „prieš tvirtinant projektinį pasiūlymą savivaldybė įvertins, ar projekto rengėjai tinkamai atsižvelgė į bendruomenės pastabas“.
„Vilniaus savivaldybė visada ragina teritorijų vystytojus ir rangovus išsaugoti kiek įmanoma daugiau medžių. Be statybas leidžiančių dokumentų savivaldybė leidimų medžių šalinimui neišduoda. Rengiant projektinį pasiūlymą, privaloma įvertinti teritorijos gamtinę situaciją ir inventorizuoti vertingus želdinius, jei planuojama šalinti medžius – būtina nurodyti priežastis.
Turime pavyzdžių, kai nepritarėme medžių šalinimui ir įpareigojome vystytoją pastatus projektuoti kitoje vietoje, tokiu būdu išsaugant vertingus želdinius.
Būsimam Strumilos sodui šio pastato rekonstrukcija įtakos neturės – nėra planuojama sodo plėtra į privatų sklypą. Patekimas į sodo teritoriją bus išsaugomas per nustatytą servitutą“, – teigiama Vilniaus savivaldybės komentare dėl situacijos su teritorija šalia Autobusų stoties.
Turime pavyzdžių, kai nepritarėme medžių šalinimui ir įpareigojome vystytoją pastatus projektuoti kitoje vietoje, tokiu būdu išsaugant vertingus želdinius.
XIX a. pabaigos namas
Kaip rašoma projektiniuose pasiūlymuose, gyvenamasis namas Sodų g. 23 pastatytas XIX a. pabaigoje, buvusios istorinės valdos, išsidėsčiusios tarp Šv. Stepono ir Sodų gatvių, sodo teritorijoje.
„Už miesto gynybinės sienos buvusiame Rudininkų priemiestyje, prie Šv. Stepono gatvės buvusi valda formavosi XVIII a. pabaigoje. XIX a. pradžioje joje stovėjo mūriniai namai. Prie Sodų gatvės plytėjo sodas, besiribojantis su garsiu J.Strumilos sodu.
Iki XIX a. 9 dešimtmečio pabaigos valda priklausė Arkadijui Stolypinui, žymaus reformatoriaus Piotro Stolypino tėvui. Padalinus ją, prie Šv. Stepono ir Sodų gatvių suformuotos naujos valdos. Sklype prie Sodų gatvės pagal architekto V.Gorskio projektus pastatyti du triaukščiai namai: Sodų g. 21, dabar Sodų g. 23, ir Sodų g. 23 (neišlikęs). XIX a. pabaigoje, padalinus prie Sodų gatvės buvusią valdą, suformuotos nagrinėjamo namo Sodų g. 23, tuomet Sodų g. 21, sklypo ribos.
Istoriniais duomenimis banko turto vertinimo dokumente pastatas „dviaukštis namas su gyvenamuoju pusrūsiu“ ir „buvo dengtas čerpėmis, su skliautiniais rūsiais“. Tarpukariu statybos ar rekonstravimo darbai nebuvo vykdomi. (…) 1940 m pastatas nacionalizuotas. 1945 m sausio mėn. 12 d. įvykus sprogimui geležinkelio stotyje nukentėjo aplinkui esantys statiniai, galimai ir nagrinėjamas pastatas, bei daroma prielaida „jog atstatant namą, galėjo būti pakeistas fasadas, kurio vaizdas gerokai skiriasi nuo to, kurį matome architekto V.Gorskio projekte“.
1965-1971 m. gretimame sklype buvo pastatyta Autobusų stotis, tuo metu nugriauta pietiniame fasade buvusi dviaukštė mūrinė laiptinė“, – rašoma projekte.
Kaip teigia projekto autoriai, projektuojamas sklypas yra netaisyklingos formos, dabar užstatytas administracinės ir garažų paskirties pastatais. Šiaurinėje pusėje jis ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu ir jame esančiais gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų(daugiabučiai)) pastatais V.Šopeno g. 6A ir Sodų g. 21.
Pietinėje dalyje sklypas ribojasi su su žemės sklypu Sodų g. 22 ir jame veikiančia Vilniaus autobusų stotimi. Rytinėje pusėje – Sodų gatve.
Istorinis sodas
Vakarinėje ir pietinėse pusėse taip pat yra nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuriame yra rekreacinė miesto erdvė – J.Strumilos skveras.
Vilniaus savivaldybė dar pernai balandį paskelbė, kad „tik trumpesnio kelio į autobusų stotį ir nemokamų vietų automobiliams ieškantiems vilniečiams žinomą teritoriją tarp V.Šopeno, Šv. Stepono ir Sodų gatvių ruošiamasi paversti bendruomenės sodu: „Sukūrus tiek aplinkiniams gyventojams, tiek keliaujantiems patrauklią žaliąją erdvę ir infrastruktūrą bus prisimintas prieš 200 metų botaniko Juozapo Strumilos netoliese įkurtas, bet statant geležinkelio stotį ir tiesiant V.Šopeno gatvę panaikintas sodas.“
Būsimajame bendruomenės sode suplanuoti kūrybingo laisvalaikio objektai, esami želdynai bus papildomi Vilniaus sodams būdingais augalais. Idėjos autoriai suplanavo tris esmines būsimo Strumilos sodo erdves – vaismedžių sodą, atvirą erdvę renginiams ir žaidimų erdvę su laisvalaikio objektais.
