Į 15min redakciją kreipėsi Salininkuose netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto gyvenantis žmogus. Jis sakė, kad pirmadienį apie 10.15 val. virš jo namų gana nedideliame aukštyje praskrido į strateginį bombonešį panašus lėktuvas.
Garsas esą buvo toks, kad visos sienos drebėjo.
Anot vyro, pagal siluetą (keičiamo kampo sparnai ir panašiai) tai galėjo būti arba rusų vadinamasis „Belyj Lebed“ – Tu-160 strateginis bombonešis, arba analogiškas amerikiečių strateginis bombonešis.
Didelį skrendančio bombonešio skleidžiamą garsą pasakojo girdėjusios ir Vilniaus senamiestyje bei apie 30 km nuo sostinės esančiose Dūkštose gyvenančios 15min skaitytojos.
Kaip pastebėjo viena jų, skrydis nebuvo fiksuojamas interneto svetainėje flightradar.com.
Planuotas skrydis
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovai informavo, kad gegužės 11–14 dienomis Brigados generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje vyksta daugiašalės Jungtinės paramos ugnimi integravimo pratybos.
Jose dalyvauja NATO šalių orlaiviai bei Specialiųjų operacijų pajėgų ir Sausumos pajėgų Jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistai.
Lietuvos kariuomenės atstovai teigė, kad pratybų metu treniruojamasi vykdyti karines operacijas, esant koncentruotai oro gynybai bei veikiant kompleksinėje aplinkoje.
„Šiandien pratybose dalyvavo ir JAV KOP strateginiai bombonešiai B-1B „Bone“. Šių bombonešių praskridimas šiandien virš Vilniaus demonstruoja nepajudinamą JAV įsipareigojimą Lietuvos ir viso regiono gynybai bei strateginių oro pajėgų galimybę operatyvią galimybę reaguoti į galimas grėsmes. Pabrėžiame, kad šis skrydis buvo planuotas ir turėjo būti kaip viena iš JAV pratybų „Europos Gynėjas 2020“ sudedamoji dalis. Kaip jau esame skelbę anksčiau, šios pratybos dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos buvo modifikuotos ir sumažinta jų apimtis“, – aiškino Lietuvos kariuomenės atstovai.
Šių bombonešių praskridimas šiandien virš Vilniaus demonstruoja nepajudinamą JAV įsipareigojimą Lietuvos ir viso regiono gynybai bei strateginių oro pajėgų galimybę operatyvią galimybę reaguoti į galimas grėsmes.
Anot jų, paprastai dėl informacijos jautrumo ir užduočių specifikos karinių orlaivių skrydžiai civilinės infrastruktūros portaluose, tokiuose kaip flightradar.com, nėra atvaizduojami.
Saugos 13 naikintuvų
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovų teigimu, COVID-19 viruso kontekste ir toliau vykdoma NATO oro policijos misija.
„Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio kariai nuolatos tęsia savo užduočių vykdymą, žinoma, su tam tikrais apribojimais. Tačiau šie apribojimai netrukdo koviniam pajėgumui bei užduočių vykdymui. Šiuo metu laikomasi karių srautų valdymo bei higienos taisyklių. Naujai atvykę kariai testuojami, jiems sudaromos specialios apgyvendinimo ir vykimo į užduoties vietą sąlygos“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovai.
Nuo gegužės iki rugpjūčio Baltijos šalių oro erdvėje patruliuoja Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karinės oro pajėgos.
53-iajai NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse vadovauja Ispanija.
Ispanijos kontingentas patruliuoja su šešiais naikintuvais F-18 „Hornet“, o juos sustiprina Jungtinės Karalystės kontingentas su trimis naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Šiai misijai pastiprinimą iš Estijos teikia Prancūzijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais „Mirage 2000“.
Iš viso Baltijos šalių padangę vasarą saugos 13 naikintuvų.
NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų kontingentai budi nuolatinėje parengtyje ir yra pasirengę reaguoti į įtartiną veiklą šalia Aljanso sienų.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
Po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais, NATO oro policijos misija Baltijos šalyse buvo sustiprinta.
Misijoje Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai dažnai kyla perimti prie Baltijos valstybių oro erdvės priartėjusių Rusijos naikintuvų, kurie dažnai nesilaiko tarptautinių saugios aviacijos taisyklių.
Praėjusiais metais sąjungininkų naikintuvai buvo pakelti apie 200 kartų.
Europoje – po pertraukos
Amerikietiško karinio laikraščio „Stars and Stripes“ interneto svetainėje gegužės 6 dieną publikuotame straipsnyje rašoma, kad du B-1B bombonešiai atskrido į Baltijos šalis dalyvauti NATO sąjungininkų pratybose.
Nurodoma, kad tai pirmieji tokie skrydžiai į Europą maždaug per 18 pastarųjų mėnesių.
Perskridę Atlanto vandenyną bombonešiai su Danijos naikintuvais F-16s skrido virš Bornholmo salos ir treniravosi su Estijos sausumos pajėgomis, siekdami užtikrinti palaikymo iš oro mokymą.
Straipsnyje teigiama, kad į mokymus įtraukti ir skrydžiai Lietuvoje bei Latvijoje.
