Pasvalys – jau ne tas miestas, kuris prieš tris dešimtmečius buvo lyg vargeta nuplyšusiais batais. Dailus centras, tvarkinga bažnyčios aplinka ir Lėvens pakrantė, kur kartais smuiku užgroja neseniai pastatytas Antanėlis (skulptorius Martynas Gaubas).
Tai jau ne tas Pasvalys, kur svarbiausias prekybos centras buvo „Dobilas“. Kadaise netoli bažnyčios iš geltono boso buvo pilstoma gira, o alubaryje už kampo – alus į nukramtytus bokalus. Miesto turgus buvo užverstas po pirmo lietaus ištirpstančiais kedais, džinsais, paršiukais ir pigaus vaisvandenio buteliais.
Pasikeitė net tai, kas buvo sukurta jau nepriklausomoje Lietuvoje – 1997-aisiais upės krantinėje buvo įsmeigti penki didžiuliais stulpai, simbolizuojantys Pasvalio 500 metų jubiliejų. Visas monumentas suskeldėjęs ir šiek tiek nuslinkęs į upės pusę. Neverta stebėtis ir ieškoti kaltų – Pasvalys stovi ant šlapio derlingo molio, o žemė kartais po perkūnijos įdumba.
Nepasikeitė gal tik pora dalykų – šalia Lėvens vis dar čiurlena vienas gražiausių šalyje Žalsvasis šaltinis ir Pasvalio meru vis dar yra konservatorius Gintautas Gegužinskas.
Amžinasis Pasvalio meras
Tai nėra politinė reklama. Tiesiog pabandėme išsiaiškinti, kokia yra bendra padėtis Pasvalyje. Ar tikrai viskas klesti ir tai yra būtent šio mero valia? O gal viskas apraizgyta partiniais čiuptuvais ir gyventojus kausto baimė? O gal tai baimė balsuoti už ką nors kitą?
Skaičiuojame – pradėjo „merauti“ dar 1990 metais ir tai daro iki šiol. Vienintelė „politinė smegduobė“ įgriuvo 2000-2003. Tuomet teko šiek tiek padirbėti darbo biržos direktoriaus pavaduotoju.
Pertrauka buvo į naudą, nes tuo pačiu baigė teisės magistro studijas Mykolo Romerio universitete.
G.Gegužinskas buvo sėkmingas ir sovietmečiu. Jis nuo 1984-ųjų (simboliškas sutapimas su George'o Orwello kūriniu) iki pat 1989-ųjų buvo Pasvalio rajono komjaunimo komiteto pirmuoju sekretoriumi.
Tiek pat laiko išbuvo ir Komunistų partijos nariu, o vėliau iškart metėsi į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio gretas. Konservatorių partijai priklauso nuo 1996-ųjų.
Kaip ir dera ilgai išdirbusiam valstybės tarnyboje, Pasvalio meras gauna solidžią algą, kuri, neatskaičius mokesčių, viršija 3000 eurų. Šioje srityje G.Gegužinskas tarp Lietuvos merų yra vienas lyderių.
Žmonės nori pokyčių, bet meras nekliūva
Lėvenyje meškerę įmerkęs pusamžis vyras sako, kad meras gyvena netoli jo – beveik kaimynai. Gyvenime miesto galva jam nėra nei pakenkęs, nei asmeniškai padėjęs.
Sako dar nežinantis, už ką balsuos, bet meras galėtų likti ir tas pats. Visi kiti jam nelabai rūpi – nepažįsta, nesidomi ir nesiruošia domėtis – turi savo reikalų iki kaklo.
Pasvalyje gausu sutvarkytų viešųjų erdvių – žmonės eina pasivaikščioti ne tik į senąjį parką, bet ir į daugelį kitų vietų.
Prie „Smegduobių parko“ dvi moterys užkalbina pačios – liepia eiti už eglyno, nes ten yra pati gražiausia smegduobė. Didžiausią būtų galima rasti prie vandentiekio bokšto, bet ji užpelkėjusi ir ne tokia daili.
Moterys pripažįsta, kad dabartinė valdžia, gal ir nėra ypatingai prasta, tačiau jau atsibodusi. Miestui reikia permainų – jei nebus perpiltas kraujas ir persodinti organai, tiesiog atrofuosis miesto smegenys.
Bekalbant suveikia fantazija – moterys pačios jau ginčijasi, gal iš tiesų miestas yra politinėje smegduobėje?
Labai reikia pokyčių. Už ką balsuos? Neatskleidžia – kaip ir savo amžiaus. Pavyksta tik išsiaiškinti, kad tas meras galėtų ir likti (už jį balsuoti nepažadėjo). Bet – jei keisti, tai geriau viską.
STT antskrydis
Vietinio „Darbo“ laikraščio redaktorius Viktoras Stanislovaitis patikslino, kad sovietinis šleifas G.Gegužinskui nė trupučio nekenkia. Spėja, jog dėl paties mero atvirumo, asmeninių savybių. Meras niekada to nebandė slėpti – nei gėdijosi, nei gyrėsi.
Betarpiškumas – toks galėtų būti „amžinojo“ mero receptas anot redaktoriaus. Kalba – su kiekvienu, sako – kaip yra, mintis dėsto – paprastai, būdas – ramus.
Gal redaktorius negali kitaip kalbėti? Nieko panašaus – jis nepriklauso jokiai partijai, o laikraščio akcininkai – patys darbuotojai. Be to, V.Stanislovaitis yra kito rajono miesto – Joniškėlio – patriotas. Kas žada būti geras Joniškėlio dvarui, tam ir jo balsas.
„Kartais mus pašiepia, jog pataikaujame merui ar konservatoriams – daugiau apie juos rašome. Bus kiti – rašysime apie kitus. Kritikos tikrai netrūksta ir šiems. Ypač pastaruoju metu“, – dėsto redaktorius.
Iš tiesų. Sausio mėnesį rašyta, kad STT krečia „Pasvalio autobusų parką“, „Pasvalio vandenis“, „Pasvalio butų ūkį“. Tarnyba ieškojo ir rado interesų konfliktų, politizuotos paramos ir kitokių dalykų. Sutalpino visą ataskaitą į 60 puslapių.
Valstybinė kainų ir energetikos kainų kontrolės komisija reikalauja pabranginti vandenį ir su tuo susijusias paslaugas.
Beje, jau vasario mėnesį vėl dėmesio centre – „Pasvalio vandenys“. Per pigiai parduoda vandenį. Paradoksas? STT turi tam atsakymą – bendrovė įtartinai lengvai žarstė paramą – suteikė jos beveik 36 tūkst. eurų. Taip pat negailėjo sau premijoms.
Bendrovė ginasi, kad ir taip gauna pakankamai pelno – gal kiti tegul pigina? Galėtų ginčytis teisme, bet labiau apsimoka tiesiog padidinti kainas. Iki šiol vanduo Pasvalio rajone beveik triskart pigesnis nei Pakruojo rajone.
Bandome nagrinėti, ar konservatoriaus G.Gegužinsko partinis aštuonkojis yra apraizgęs miestą? Faktas tik tai, kad visi čia yra pažįstami – kitaip ir būti negalėtų. Bet šiai partijai priklausančių seniūnų – mažuma.
Ieškom giminystės ryšių savivaldybėje. Kartojasi Balčiūnaičių pavardė, tačiau redaktorius ramina – blogis čia ne pavardėse, o tame, kad kažkas to oficialiai nedeklaravo. Pareigos ir kompetencijos prasilenkia.
Beje, jei anksčiau sakydavo, kad merą išrenka konservatoriai, tai paskutinį sykį tai tiesiogiai padarė patys pasvaliečiai, pasodindami G.Gegužinską į mero postą jau po pirmo turo.
Žmonės mėgsta šį žmogų, tačiau jau nebemėgsta jo aplinkos. Šie rinkimai gali pažerti nemažai pokyčių.
Gal tai Stokholmo sindromas? Gal pasvaliečiai jau pamėgo savo valdovą, koks jis bebūtų? „Žinau tą terminą, tačiau vargu ar jis čia tinka. Žmonės mėgsta šį žmogų, tačiau jau nebemėgsta jo aplinkos. Todėl šie rinkimai gali pažerti nemažai pokyčių“, – teigia V.Stanislovaitis.
Iš sosto gali išversti smarvė
Iš pokalbio aiškėja, kad Pasvalio krašto žmonės, greičiausiai, netiki politikų pažadais, kad bus kuriamos darbo vietos, statomi fabrikai. Kodėl? Nes to praktiškai nereikia. Jau dabar karves kai kur melžia ukrainiečiai. Tie, kas nori dirbti, tai ir daro. Nedirbantys – nenori dirbti.
Nepaisant palankumo merui, kai kurios įsisenėjusios bėdos gali jį išversti iš posto. Pasvalyje labai sunku išsinuomoti butą, nors būtų gana lengva nusipirkti. Tiesiog visą nuomos rinką yra prariję pastovūs atvykstantys darbuotojai ir „Pieno žvaigždžių“ krepšininkai.
Beje, nemažai pykčių ir dėl šios krepšinio komandos. Visi suvokia, kad jos reikia, tačiau finansavimas ir atsiskaitymas ir lėšas dažniausiai prasilenkia. Panašu, kad meilė krepšiniui pražudė kadaise Pasvalį garsinusį rankinį.
Gal dėl to visur mieste pilna plakatų, kur „Pieno žvaigždės“ tiesiog šiaip sau sveikinasi su pasvaliečiais. „Galėtų geriau klubas jiems skiriamą paramą investuoti į vaikų užimtumą“, – gūžteli pečiais redaktorius.
Merą su visa komanda gali iš politikos išstumti garsioji bioetanolio gamykla „Kurana“. Tiksliau – jos smarvė. Žmonės skundžiasi, politikai grūmoja, gamykla žada, o smarvė toliau sklando.
Mažoka užsienio investicijų
Visai neseniai Pasvalyje vyko merų debatai „Žinau, ką renku“. Jau per pirmuosius prisistatymus visi G.Gegužinsko priešininkai metė pagrindinį kozirį. Jis bendras visiems – dėl užsibuvimo valdžioje suvešėjęs nepotizmas!
Pakruojo tiesioginės užsienio investicijos išaugo nuo 1575 iki 1935 eurų vienam žmogui, o Pasvalio – tik nuo 308 iki 343 eurų.
Socialdemokratė Roma Jackūnienė, „darbietis“ Igoris Malinauskas, „valstietė“ Neringa Trinskienė bei „tvarkietis“ Stasys Vainauskas pareiškė, kad Pasvalys užsistovėjęs, reikia keistis, būtini pokyčiai valdžioje. Vieni išreiškė tai švelniau, kiti – aštriau.
Tačiau bendroje lėkštėje, jei žvelgtume į Laisvosios rinkos instituto sudaromo savivaldybių indekso duomenis, Pasvalys naujausiais, 2017 metų duomenimis, tarp kaimynų neatrodo prastai.
Rajonas yra 31-oje vietoje, kai Biržai, Pakruojis ir Joniškis liko sąrašo gale – 44 vietoje ir žemiau. Pralošia Pakruojui pagal tiesiogines užsienio investicijas.
Savivaldybių indekso išvadose minima, kad, lyginant su kitomis savivaldybėmis, geriausiai Pasvalyje įvertintos „Komunalinių paslaugų“ ir „Švietimo“ sritys, prasčiau – „Biudžetas“.
Pasvalyje yra žemiausia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo kaina – 1,09 euro/kub. m. Šalies vidurkis – 2,17 euro/kub. m. ir kone triskart mažiau nei Pakruojyje.
Pasvalyje didžiausias verslo liudijimus įsigijusiųjų skaičius. 1000 gyventojų – 34,9. Aplinkiniuose rajonuose svyruoja apie 26. Taip pat rajone didžiausias iš aplinkinių rajonų nedarbo lygis – 11,2 proc. Aplinkiniuose rajonuose – apie 9 proc.
Dar vienas ryškus ir iškalbingas matas – Pasvalio savivaldybėje skaičiuojama daugiausiai užimtų pareigybių administracijoje – 1000 gyv. teko 12,2 procento. Aplinkiniuose rajonuose šis skaičius – apie 8 proc. Tai reiškia, kad Pasvalyje Savivaldybės administracija yra gerokai didesnis darbdavys nei aplinkiniuose rajonuose.