Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 12 10

Pasvalys lipa iš problemų smegduobės

Sumažėjęs nedarbas, mažesnis pašalpų gavėjų skaičius, daugiau veikiančių ūkio subjektų, išaugęs turistų skaičius, – tokius pokyčius Lietuvos regionuose didele dalimi lemia miestuose, miesteliuose ir kaimuose sutvarkytos viešosios erdvės ir kiti įgyvendinti projektai pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius. VRM nuotr.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius. VRM nuotr.

Patrauklesnis - ir versininkams, ir turistams

Aludarystės tradicijomis, karstinėmis įgriuvomis ir Smegduobių parku garsėjančią Pasvalio rajono savivaldybę Vyriausybė prieš septynetą metų pripažino viena iš 14-os  probleminių teritorijų ir, siekdama tolygesnės regioninės plėtros, skyrė Europos Sąjungos fondų paramą socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Mat registruotų bedarbių ir socialinės pašalpos gavėjų dalis tarp gyventojų buvo daug didesnė už šalies vidurkį.

Per pastaruosius trejetą metų pašalpų gavėjų skaičius rajone sumažėjo 17 proc., o registruotas nedarbas - 4 proc.

Per pastaruosius trejetą metų pašalpų gavėjų skaičius rajone sumažėjo 17 proc., o registruotas nedarbas - 4 proc. Rajone padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius. Patrauklesnis Pasvalys tapo ne tik verslininkams, bet ir turistams. Pasvalio krašto muziejuje įsikūrusį turizmo informacijos centrą šiemet aplankė 72 proc. daugiau lankytojų nei 2010 m. „Akivaizdu, kad atnaujinta infrastruktūra ir sutvarkytos viešosios erdvės Pasvalyje traukia ir verslininkus, ir turistus“, - sako Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius.

Iš probleminių – į laureatus

Neseniai pasvaliečių įgyvendintas projektas „Pasvalio miesto centrinės Vytauto Didžiojo aikštės rekonstrukcija“ buvo pripažintas geriausiu Rytų Lietuvoje įgyvendintu projektu pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamą priemonę „Probleminių teritorijų plėtra“.  Įgyvendinus projektą buvo pagerinta Pasvalio miesto centrinės dalies viešoji infrastruktūra: rekonstruota apšvietimo sistema, pakeista gatvių ir šaligatvių danga, kompleksiškai sutvarkyta aplinka. Dėl to ne tik pagerėjo gyvenimo aplinka ir kokybė, bet atsirado palankios sąlygos ūkio plėtrai.

Geriausiu Rytų Lietuvoje įgyvendintų projektų atrankos finišo tiesėje šiam pasvaliečių projektui nusileido  Jonavos rajono savivaldybės administracijos įgyvendintas projektas „Neries upės krantinės ties Panerių gatve sutvarkymas“ bei Ignalinos rajono savivaldybės administracijos  projektas „Ignalinos miesto centrinės dalies gatvių (Aukštaičių, Laisvės, Atgimimo ir Bažnyčios) sutvarkymas ir viešosios infrastruktūros atnaujinimas“.

Pernai vykusioje  geriausių Rytų Lietuvoje įgyvendintų projektų atrankoje pasvališkių projektas „Pasvalio miesto Vyšnių ir Taikos gatvių kvartalo viešosios infrastruktūros tvarkymo darbai“ laimėjo renginio dalyvių simpatijų prizą.

Lietuvoje – 329 projektai

Jau antrus metus VRM Regioninės politikos departamentas ir Centrinė projektų valdymo agentūra organizuoja geriausių Rytų Lietuvoje įgyvendintų projektų pagal VRM administruojamas priemones „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“, „Probleminių teritorijų plėtra“ ir „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ apdovanojimą. Vienam iš projektų įteikiamas ir renginio dalyvių simpatijų prizas.

Šiemet nominacijos „Geriausias Rytų Lietuvoje įgyvendintas projektas pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ laureatu pripažintas ir apdovanotas  Visagino  savivaldybės administracijos įgyvendintas projektas „Sporto zonos modernizavimas Visagino ežero pakrantėje“.

Į minėtą nominaciją taip pat pretendavo dar du Rytų Lietuvoje įgyvendinti projektai: uteniškių - „Utenio stadiono rekonstrukcija ir aplinkinės teritorijos kompleksinis sutvarkymas, sukuriant miesto aktyvaus poilsio zoną (I ir II etapai)“ ir visaginiečių – „Visagino miesto Sedulinos alėjos 3 mikrorajone įrengimas bei kompleksiškas aplinkos sutvarkymas“.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos įgyvendintam projektui „Molėtų rajono Kanapelkos kaimo poilsio ir kultūros infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“  laureato apdovanojimas atiteko nominacijoje „Geriausias Rytų Lietuvoje įgyvendintas projektas pagal priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“. Į šios nominacijos laureatus taip pat pretendavo pasvališkių projektas „Pasvalio rajono kaimų viešosios infrastruktūros kompleksinis atnaujinimas I etapas“ ir anykštėnų – „Troškūnų miesto kompleksinė plėtra“.

Apdovanojimo renginio dalyvių simpatijų prizo nusipelnė anykštėnų įgyvendintas projektas, kurio metu buvo rekonstruotas Švč. Trejybės bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno nenaudojamas mokyklos pastatas, sutvarkytas miesto parkas bei miesto skvero aikštė.

„Kai prieš 27 metus pirmą kartą apsilankiau Troškūnuose, pagalvojau, kad baisesnio miestelio Lietuvoje nesu regėjęs, - renginio dalyviams paskojo Anykščių meras Sigutis Obelevičius. – Apgriuvusiuose vienuolyno rūsiuose, kur kažkada buvo laidojami žmonės, kolūkiečiai laikė bulves“. Pasak S.Obelevičiaus, Troškūnai dabar pasikeitė neatpažįstamai.

Iki 2015 m. pagal 3 minėtas VRM administruojamas priemones šalies savivaldybėse numatoma įgyvendinti 329 projektus. Šioms priemonėms finansuoti iš viso skirta daugiau nei 872  mln. Lt ES fondų lėšų. Už atliktus darbus šiuo metu išmokėta daugiau nei 770 mln. Lt ES lėšų, jau įgyvendinti 195 projektai.

Parengta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?