„Priimtas įstatymas kelia daug abejonių, pirminė nuomonė, kuri ateina į galvą, kad matome vienai grupei tam tikrų privilegijų įteisinimo galimybę. Mes gyvename visuomenėje, kur privilegijų kultūra turi būti labiau išgyvendinama, o ne kuriama iš naujo“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.
Seimas praėjusią savaitę priėmė pataisas, kurios parduodamuose tarnybiniuose butuose gyvenantiems asmenims juos leidžia įsigyti už pradinę aukciono kainą.
Pataisų iniciatorė „valstietė“ Virginija Vingrienė patvirtino, kad jos parengtos, jog po miškų reformos parduodant urėdijoms nereikalingą turtą turtą tarnybiniuose butuose gyvenantys žmonės galėtų juos įsigyti su lengvata.
Prezidentės patarėjas taip pat pažymi, kad anksčiau parduodant valstybei nereikalingą turtą tai daryta per aukcionus, ir jį įsigydavo pasiūliusieji didžiausią kainą.
„Patirtis rodo, kad anksčiau tuos tarnybinius butus buvo galima išsipirkti, tačiau tai vykdavo aukcione, už didžiausią kainą, ir turime patirtį, kad per trejus pastaruosius metus parduota apie 200 tokių butų ir 40 procentų įsigijo būtent tie žmonės, kurie juose gyveno, bet jie ir sumokėjo didžiausią kainą“, – kalbėjo M.Lingė.
Anot patarėjo, sprendimą, ar pasirašyti Seimo priimtas pataisas, prezidentė D.Grybauskaitė priims įvertinusi visas šias aplinkybes, taip pat pataisoms pateiktas kritiškas Seimo teisininkų pastabas.
Seimo priimtas įstatymas numato, kad fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktos valstybės gyvenamosios paskirties patalpos, prieš parduodant šį turtą turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą. Vienintelė sąlyga – toks asmuo pastaruosius penkerius metus neturėjo savo būsto.
Pataisų autoriai „valstiečiai“ sako, kad jį parengti paskatino „pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini ir neturi kito būsto, o dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto“. Anot aiškinamojo rašo, būsto praradimas šiems žmonėms sukurtų „nepakeliamą socialinę naštą“.