Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio šalies vadovo Gitano Nausėdos susitikimo su opozicinių frakcijų lyderiais.
„Susitikime iš opozicinių frakcijų skambėjo pagarbos iš valdančiųjų trūkumas“, – žurnalistams teigė P.Mačiulis.
Anot jo, susitikimas rengtas, „reaguojant į opozicinių frakcijų prašymą“.
Patarėjo teigimu, šiuo metu situacija panaši į tą, kuri buvo tuomet, kai opozicija protestuodama posėdžiavo atskirai nuo valdančiųjų.
„Dabar turime tą pačią situaciją, nors Seimo pirmininkė kartu su valdančiaisiais buvo pažadėjusi, kad bus sudaryta darbo grupė, kurioje bus svarstomos antiinfliacinės priemonės, tačiau, deja, opozicija nebuvo išgirsta“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Seimo opozicijos atstovai šiuo metu svarsto rengti interpeliacijas trims ministrams – aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.
Pasak prezidento patarėjo, tai yra „forma, kuri suteikia galimybę ministrams, gavus konkrečius klausimus, suteikti konkrečius atsakymus“.
„Jaučiasi iš opozicijos noras dalyvauti politiniuose procesuose“, – sakė jis.
Paklaustas, ar G.Nausėda palaiko interpeliaciją D.Kreiviui, patarėjas teigė, jog ministras „turi labai konkrečias užduotis, kurias turi atlikti europiniu lygiu“.
„Matyti, kad ministras stengiasi tas užduotis įgyvendinti. Kalbėti apie tai, ar padaryti, ar nepadaryti tie darbai, galima bus netolimoje ateityje“, – sakė P.Mačiulis.
„Visos interpeliacijos yra gerai, nes tai forma užduoti konkrečius klausimus ir gauti konkrečius atsakymus, nes ir prezidentas pasigenda konkrečių atsakymų“, – pridūrė jis.
Opozicijos siūlomos priemonės – per kelias savaites
Politikams ieškant būdų, kaip palengvinti žmonėms augančių kainų naštą, prezidento patarėjas teigė, kad „svarbu ne priemonių gausa, ne kas jas tekia, bet kaip tas bendras planas yra palaikomas visų valdžios institucijų ir kaip jis yra įgyvendinamas“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga po susitikimo teigė, kad Vyriausybės planai savo priemones pristatyti su nauju biudžetu netenkina opozicijos.
„Tik naujas biudžetas ir sprendimai po Naujųjų metų nėra išeitis, nes šiandien visi sektoriai susiduria su labai rimtomis problemomis ir naujų metų laukti negalime“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialdemokratė Orinta Leiputė savo ruoštu sakė, kad valdančiųjų veiksmai „lekia pagal nuvažiuojantį traukinį“.
„Tai rodo augantį ne tik opozicijos, bet ir visos Lietuvos nepasitenkinimą, matant sąskaitas“, – kalbėjo politikė.
Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno Luko Savicko, valdžios sprendimai verslui ir gyventojams turi įsigalioti ne nuo kitų metų, o nuo spalio.
„Opozicinės frakcijos yra pasiruošusios telktis, koordinuotis, teikti bendrus projektus. (...) Per artimiausias savaites siųsime aiškias žinutes apie bendrą matymą“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, frakcijos sutaria „dėl pridėtinės vertės mokesčio šildymui centriniam, (...) dėl įvairiausių kainų fiksavimo elementų“.
Prezidento siūlymai
Kaip vėliau pranešė Prezidentūra, šalies vadovas parlamentarams pristatė savo siūlymus dėl „drastiškai išaugusių energijos kainų amortizavimo“.
G.Nausėda ragina elektros kainas buitiniams vartotojams 2023 metų pirmam pusmečiui įšaldyti ties 24 centų už kilovatvalandę (kWh) riba.
Kaip nurodo Prezidentūra, bendras laikinų elektros kainų subsidijų gyventojams paketas tuomet iš viso siektų apie 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Šalies verslams valstybė šiuo laikotarpiu turėtų pasiūlyti lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimus, darbo užmokesčio arba prastovų subsidijas įmonėms, laikinai negalinčioms tęsti veiklos, subsidijas mikroįmonėms ar dirbantiems individualiai, subsidijas energetikos produktus ypač intensyviai naudojančioms įmonėms“, – teigiama pranešime.
Atskiros paramos turėtų sulaukti ir sudėtingoje situacijoje atsidūrusios viešosios įstaigos.
„Atskiros paramos turėtų sulaukti ir sudėtingoje situacijoje atsidūrusios viešosios įstaigos – mokyklos, ligoninės, savivaldybių komunalinės įstaigos“, – nurodoma jame.
Šalies vadovo teigimu, maždaug 4,5 proc. BVP pagalbos gyventojams ir verslui paketas būtų „adekvati ir valstybės galimybes šios energetinės krizės metu atitinkanti priemonė“.
